Juozas Kaziukėnas blogas

Visai neseniai skundžiausi keletu man kilusių problemų, tačiau kol kas vis dar bandau jas pašalinti ir nepalikti Linux bendruomenės tokia negražia forma. Puikus dalykas visose operacinėse sistemose yra virtualizacija. Tai labai platus terminas, tačiau aš šiandien paliesiu vieną jo aspektą - galimybę viename kompiuteryje veikti keletai operacinių sistemų (netgi operacinių sistemų virtualizavimas turi daugybę skirtingų būdų), o svarbiausia man - Windows XP dirbti Ubuntu sistemoje. Virtualizacija naudojama jau nuo 1960 metų, taigi tai nėra kažkas naujo, tačiau asmeniniuose kompiuteriuose ši funkcija pradėta naudoti gana neseniai, todėl dar nėra plačiai paplitusi. Todėl išbandykime ir mes!

Kažkada vedamas sportinio intereso buvau susikūręs XEN virtualizacijos serverį, kuris naudojamas tarnybinėse stotyse kaip pagrindinis įrankis sujungus visų kompiuterių išteklius sukurti keletą virtualių sistemų. Pavyzdžiui serveriai.lt teikia paslaugą „Virtualus dedikuotas serveris“, kurios teikiami serveriai skiriasi nuo tikrų tuo, kad jie yra virtualūs - sukurti pasitelkiant virtualizaciją. Tarnybinėje stotyje stovi 100 tikrų serverių, tačiau galima laisvai parduoti 200 ar dar daugiau virtualių serverių - virtualizacija leidžia naudingai išnaudoti serverių resursus ir taip sumažinti serverių kaštus. Naudojantis tokia programine įranga kaip XEN visi 100 serverių sujungiami į vieną loginį vienetą, kurio išteklius naudoja neribotas kiekis virtualių serverių. XEN gudriai paskirsto realius resursus, todėl tikrųjų serverių apkrova visada lygi, nes bendra virtualių serverių apkrova išdalinta visiems tikriesiems serveriams. (Be abejo serveriai.lt galbūt elgiasi kitaip, tačiau mano aprašytas būdas yra naudojamas dažniausiai)

Pagrindinė problema su XEN - jai reikia modifikuoto Linux branduolio (Kernel), todėl patogiai naudotis namų reikmėms vargiai įmanoma. Tačiau prieš pradėdami bandyti sukurti virtualią sistemą draugiškais įrankiais, pasižiūrėkime kokia iš to nauda. Jos naudą aš iliustruosiu savo pavyzdžiu. Aš virtualizaciją naudoju labai paprastu tikslu - kad galėčiau besinaudodamas Linux patogiai pasiekti ir Windows sistemą. Windows man prireikia nedažnai, tačiau visgi prireikia ir vien tik dėl to turėti dvi įdiegtas sistemas būtų tiesiog nepatogu. Todėl aš naudoju virtualizaciją, kurios pagalba aš galiu Windows sistemą atsidaryti tiesiog atskirame lange lyg paprastą programą. Aukščiau pateiktoje nuorodoje į Wikipedia.org straipsnį rasite daugybę kitų panaudojimo pavyzdžių, tačiau namų vartotojai dažniausiai naudojasi virtualiomis sistemomis vien tik tam, kad skirtingų operacinių sistemų aplinkas galėtų naudoti laisvai. Man būtų įdomu sužinoti kam esate naudoję virtualizaciją jūs, todel laukiu nuomonių komentaruose.

Įdiegti virtualią sistemą yra gana paprasta, jei tai darome tinkamais įrankiais. Aš naudosiu VirtualBox programą nes ji yra nemokama, funkcionali ir lengvai valdoma. Anksčiau naudojausi mokamais VMware įrankiais, tačiau ilgainiui jų atsisakiau, nes nebemačiau prasmės vogti, kai yra tikrai šaunių nemokamų produktų. Labai šaunu yra tai, kad VirtualBox programa yra Ubuntu paketų serveryje, todėl šios sistemos vartotojams nereikia rūpintis tinkamais diegimo šaltiniais. Pradėkime nuo to, kad atidarytoje konsolėje rašome:

sudo apt-get install virtualbox

Ši komanda įdiegs VirtualBox įranki ir visus jam reikalingus priedus. Jei jūs naudojatės ne Ubuntu sistema arba tiesiog apt-get neranda reikalingų paketų, tai apsilankykite programos tinklalapyje ir parsisiųskite ją kaip atskirą paketą. Nežinau kodėl, bet pirmą kartą diegiant, programa nesugebėjo automatiškai įkrauti būtino Linux branduolio modulio, todėl programą perdiegiau iš naujo ir viskas suveikė. Po trumpo diegimo programą paleidžiame iš programų meniu arba taip pat iš konsolės:

sudo virtualbox

Jei norite savo vartotoją galite priskirti prie reikiamos vartotojų grupės ir programą galėsite paleisti be savo slaptažodžio, tačiau man tas netrukdė. Pasileidusioje programoje spaudžiame mygtuką „New“ ir pasinaudoję vedliu sukuriame virtualią sistemą. Vėliau spaudžiame „Start“ ir galime pradėti sistemos diegimą. Mano tikslas buvo įdiegti Windows XP sistemą todėl jos diegimą ir pradėjau - diegimo vedlyje pasirinkau „Windows XP“ sistemos tipą, sukūriau virtualų diską ir sistemai priskyriau realų DVD diskų įrenginį. Mano nuostabai, sistema įsidiegė labai greitai - visas procesas užtruko vos 40 minučių (nešiojamasis kompiuteris veikė maksimaliu pajėgumu). Įdomiausia, kad diegiant sistemą aš galėjau kuo puikiausiai naudotis Ubuntu sistema, o apie vykstantį diegimą man primindavo tik vis nenutylantis DVD diskų įrenginys. Pradėkime naudotis!

Virtualizacijos kaštai tėra Windows licenzijos kaina, tačiau juk ne paslaptis, kad mažai kam tai rūpi - yra ir kitų būdų ją gauti. Todėl jei jums nuolatos prireikia Windows sistemos, tačiau pagrindine norite turėti Linux - siūlyčiau išbandyti virtualizaciją. Sparta žinoma nesieks to, kas galėtų būti pasiekiama naudojantis tikra sistema, tačiau patogumas yra neapsakomas, o retkarčiais dirstelti į Internet Explorer spartos yra per akis. Be to, net jei virtualioje sistemoje prisiveistų virusų ar kitų kenkėjiškų programų jie neturės jokios įtakos jūsų realiai sistemai, todėl dėl greitesnio darbo galite net nenaudoti antivirusinės sistemos. Kaip jums sekėsi?

Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.