Juozo Kaziukėno blogas

Nors mano tinklaraštis nukreiptas į IT sritį, tačiau manau, kad skaitytojams įdomūs ne tik straipsniai, bet ir straipsnių autoriaus asmenybė, pomėgiai ir pan. Tokia pažintis su tinklaraščio autoriumi yra labai naudinga, nes tolesni straipsniai iš kart įgauna kitokias spalvas ir pasidaro (ne)įdomesni. Aš nusprendžiau, kad pasidalinęs šiek tiek informacijos apie save tikrai nesugadinsiu geek’iško savo įvaizdžio, o parodysiu, kad gyvenime yra daugybė šaunių dalykų be IT - man tikrai būtų įdomu sužinoti ir ką jūs veikiate laisvalaikiu, nes labai abejoju, kad visą laisvalaikį praleidžiate prie kompiuterio.

Kadangi aš turiu daugybę pomėgių ir mane dominančių sričių, tai į vieną įrašą niekaip nesutalpinčiau visos informacijos. Šiandien, kaip jau turėjote pastebėti iš antraštinės nuotraukos, pradėsiu nuo krepšinio. Turbūt niekam nereikia aiškinti, kad krepšinis yra sporto šaka, kuri itin populiari Lietuvoje. Nežinau ar tas populiarumas padarė man kažkokią įtaką, tačiau krepšinį iš ties mėgstu žaisti, nors niekada nelankiau jokios krepšinio mokyklos. Niekada nepasižymėjau ypatingu taiklumu, tačiau kovodavau iš visos širdies ir visada rasdavau būdų pasižymėti. O svarbiausias dalykas dėl kurio mane kartais pakviečia pažaisti - ūgis, kuris siekia 2 metrus. Tikriausiai pagalvojote, kad su tokiu ūgiu būtų galima rimtai užsiimti krepšiniu, tačiau man krepšinis yra tik kaip pomėgis ir rimtai aš užsiimu programavimu.

Dar vienas mano gimstantis hobis - fotografija. Šiandien su draugais buvome krepšinio salėje ir nusprendžiau, kad verta pasiimti fotoaparatą. Iš pradžių tikėjau, kad mano fotoaparato galimybių užteks padaryti elementarioms nuotraukoms, tačiau kaip parodė rezultatai - nelabai. Turbūt svarbiausia kompaktinių („muilinių“) fotoaparatų problema yra mažas objektyvas ir lėtas fokusavimas. Kadangi šiandien bandžiau įamžinti porą skrydžių link krepšio, tai man buvo itin svarbus fotoaparato greitis, nes skrydis trunka mažiau nei sekundę. Mano fotoaparatas niekaip neįstengė nufotografuoti greičiau nei per 2-3 sekundes, todėl teko bandyti paleisti užraktą dar prieš šuolį.
Iš keliolikos bandymų pavyko keli, tačiau namuose peržiūrėjus nuotraukas pamačiau dar vieną bėdą - prastas apšvietimas. Krepšinio salėje nebuvo įjungtas pagrindinis apšvietimas, todėl šviesa sklido tik per langus. Nors šviesos buvo per akis, tačiau jos buvo nepakankamai trumpam išlaikymui. Fotografuojamas objektas buvo tinkamai apšviestas, tačiau aplinka buvo prieblandoje. Šiek tiek nusivyliau savo fotoaparato galimybės, nes supratau, kad jį galima panaudoti tik prie gero apšvietimo. Todėl prašau Kalėdų senelio, kad per artėjančias Kalėdas jis man padovanotų „veidrodinuką“ (veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą, DSLR). Tikiuosi, kas vargu bau įvyks, jis išgirs ir kitą kartą galėsiu pasidalinti puikiomis ir kokybiškomis krepšinio akimirkomis.
Šios pastraipos šone yra dvi nuotraukos, pirmoji - mano šuolis, o antroji - brolio „skrydis“. Antroji nuotrauka turbūt viena geriausiai pavykusi, nes ne tik apšviesta daug maž tinkamai, bet ir pats judesys yra pagautas super įdomiai.

Net nežinau ar reikia kokių nors išvadų. Šiame įraše manau visai šauniai pasidalinau savo pomėgiais juos aprašydamas, be to ir laišką Kalėdų seneliui sugebėjau įkomponuoti. Jei niekas nepasikeis - vėliau papasakosiu ir apie kitus, ne ką mažiau įdomius, pomėgius. Ką jūs veikiate laisvalaikiu?

Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.