Pavydas

Labai ilgai mąsčiau kodėl žmonės neretai būna tokie atgrasūs ir pikti. Jie kartais pavydi. Nors kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą, savo džiaugsmus ir liūdesius, tačiau progos pavydėti neretai nepraleidžia. Ne, nerašysiu apie tai mano pavydą kažkam - šiandien panagrinėsiu tinklaraščiuose sutinkamą pavydą ir kodėl noras pasigirti nėra laukiamas. (šis įrašas nėra orientuotas į konkretų asmenį(-is))

Trumpai peržvelgus mano tinklaraščio įrašus galima nesunkiai įsitikinti, kad dažniausiai ir daugiausiai aš rašau apie tai kas susiję su manimi. Man tai atrodo natūralu nes tai yra mano asmeninis tinklaraštis. Man tikrai nuoširdžiai džiugu kai gaunu kvietimus į universitetą, gerai išlaikau egzaminą ar dirbu nuosavoje įmonėje, todėl labai natūraliai šie gyvenimo faktai atsiduria čia. Jau rašiau, kad mano (ir ne tik mano) tinklaraštį skaito labai daug mano pažįstamų, todėl tai man puiki vieta su jais pasidalinti informacija - nesvarbu, kad tai neretai nesusiję su IT (o jei jums atrodo, kad turėčiau rašyti vien tik apie IT, tai „Get a life“).

Pavydo apraiškų tinklaraščiuose yra daugybė. Verta paminėti ir vieną labai taiklų Justino įrašą ir po juo sekusį komentarą: „Na suprantu, kad i artimus ziureti grazu, bet vis tiek toks naivus irasas gavosi…“. Pavydas galbūt nėra vienintelis šio komentaro kilmės šaltinis, tačiau čia pavydas tikrai sudalyvavo, nes remiantis šiuo straipsniu:

Pavydo objektu gali tapti bet kas. Grožis – „ko tie vyrai į ją taip spokso?” Sveikata – „bėginėjo, gimnastikavo, vakar koją susilaužė, žinos dabar”. Laimė – „gerai gyvenate, pabūtumėte mūsų vietoje”. Vaikai – „žiūrėk, kad iš to rašto neišeitų iš krašto”. Meilė – „iki jos paskui kitas lakstė, pamatysi, ir vėl lakstys”. Šeima – „turint tokius tėvus, visi taip sugebėtų”. Draugai – „bepigu jai, juk žinai, kas jos geriausia draugė” ir t.t.

Justino įrašas buvo nuoširdus, žmogiškas ir labai tinkamas asmeniniam tinklaraščiui, tik galbūt tas žmogus to nesuprato arba tiesiog nelabai norėjo suprasti ir leisti Justinui džiaugtis. Nesiūlai visiems pulti dalintis asmeniškumais, nes dar visai neseniai maniau ir vis dar manau, kad tinklaraštis turėtų kažką sakyti ir kitiems, bet jei jau juos vadiname asmeniniais tai bent negožkime kitų laimės, išgyvenimų ir pan.

Šiais metais planuoju išvykti mokytis į Škotiją. Tai vis dar tik planai nes yra daugybė neišspręstų problemų iš kurių didžiausia yra miglotas pragyvenimo finansavimas. Na bet jei jau pavyktų išvažiuoti, tai šis tinklaraštis be jokios abejonės pavirstų mano bendravimo kanalu su Lietuva - kažkas gaus asmeninius laiškus, tačiau visgi visiems jų neparašysi, o juk bus tiek daug, ką norėsiu pasakyti ir pasigirti. Mano manymu, tai tikrai bus įdomu tiems, kam bus adresuota, tačiau net neabejoju, kad kitiems tai galbūt pasirodys naivu ar neįdomu - galbūt čia svarbų vaidmenį atliks pavydas? Tikriausiai taip, nes nors aš kol kas nieko neturiu (nors dabar man gyvenimas yra tiesiog tobulas), tačiau kol kas pastebėjau, kad kitų žmonių džiaugsmas priimamas labai atstumiančiai.

Baigiasi 12 klasė, jau žinomi visi rezultatai, bet nežinau ar juos verta čia skelbti - tai mano pasiekimas, kuriuo man ne gėda dalintis, tačiau tai kam nors gali pasirodyti pernelyg… Jie pavydės. Šnekant nerimtai gal aš esu per aukštas (skaityti čia) pats kitiems pavydėti ir galbūt dėl to kiti ir pavydi, todėl visiems, kuriems kažkas nepatinka - rūpinkitės savo gyvenimu ir neieškokite problemų ten kur jų nėra, nes kai žmonės natūraliai džiaugiasi jūsų neigiamumas atrodo tikrai perdėtas. Peace ;)

RSS Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.

--!>