Juozo Kaziukėno blogas

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip Ubuntu sistemoje pasidaryti virtualią Windows sistemą. Nuo to laiko ją naudojau jau daugybę kartų, taigi jei jūs dar neišdrįstate jos išbandyti, tai šį kartą parodysiu kokius didžiausius virtualizacijos pliusus aš radau ir kodėl jau beveik iki galo atsisakiau noro mesti Linux. Išties ir vėl prisiminiau tą mielą jausmą ir džiaugsmą susitvarkyti Linux taip, kaip tau patinka, o tas funkcionalumas ir „lengvumas“, kurį man duoda Linux, tiesiog užburia. Tačiau užteks apie mano nuokrypius ir grįžtame prie virtualizacijos.

Pradėsiu nuo to, kad virtualioje sistemoje įdiegiau šį paketą - be jo nešiojamojo kompiuterio pelė veikė labai netiksliai. Be to, virtualioje sistemoje klaviatūros išdėstymas buvo labai netvarkingas (nesutapo beveik nei vienas klavišas), taigi sprendimo ieškojimas nuvedė iki to, kad įdiegiau pačią naujausią versiją iš kūrėjų puslapio - problema dingo. Tingėjau aiškintis tikslesnę problemos priežastį, tačiau kiek pavyko išsiaiškinti - VirtualBox dirba su klaviatūra ne tiesiogiai (nieko keisto), todėl vis išlenda klaviatūros modelių, kurie ne teisingai emuliuojami. Šios dvi problemos buvo gana lengvai pašalintos, taigi jei kyla problemų, tai pirmiausia įsitikinkite tuo, kad naudojate naujausią versiją ir nepamirškite aplankyti klaidų puslapio.

Dažnas galvoja, kad virtualizuotos sistemos yra lėtos. Tokie žmonės klysta ir klysta labai smarkiai. Kompiuterių testams visada naudoju CrystalMark įrankį, nes jis nemokamas ir veikia gana šauniai. Gaila, kad neatsimenu savo kompiuterio rezultatų kai Windows sistema dar veikė be virtualizacijos, tačiau virtualios sistemos greitis mane tiesiog pribloškė: HDD skaitymo greitis - 80 mb/s, RAM skaitymo greitis - 4 Gb/s ir t.t. Be abejo, kad vaizdo plokštės testas buvo apgailėtinas, tačiau visa pagrindinė sistemos dalis veikė labai sparčiai ir netgi žymiai greičiau nei tikėjausi. O ką jau kalbėti apie tai, kad jos greitis buvo didesnis už mano brolio stacionarų kompiuterį. Išvada paprasta - grafikos plokštės nereikalaujantiems darbams virtuali sistema yra tiesiog puikus pasirinkimas.

Virtuali sistema yra ir patogi naudoti. Jau rašiau apie tai, kad įdiegti VirtualBox yra juokų darbas, o tolesnis mano patyrimas dar ir įrodė, kad dabar su ja yra ir be galo patogus. Man labai patiko tai, kad tai, ką kopijuoju Linux sistemoje, galiu pasiekti ir iš Windows, todėl kai reikia išbandyti kokią nors svetainę, tai nereikia galvoti kaip persikelti adresą, o tiesiog paimi ir nusikopijuoji. Be to, kadangi naudojami diskai yra virtualūs, tai tikrojoje sistemoje jie yra pasiekiami kaip paprastos rinkmenos, todėl juos galite laisvai kopijuoti ar net dalintis su draugais - sistema vistiek veiks (tikėtina). Patogu ir tai, kad virtualią sistemą galima suspenduoti - paspaudžiame „Pause“ ir sistema užmiega, tačiau užmiega taip, kad virtuali sistema apie tai nežino ir ją iš naujo paleidus jos būsena pratęsiama.

Virtuali sistema yra gėris. Virtuali sistema yra patogi. Virtuali sistema puikiai tinka darbui. Ko dar reikia? Man nieko, todėl puikiai ja naudojausi ir jau beveik spėjau pamiršti savo „kreivas“ mintis ir norą mesti Linux. Norėjau Windows ir jų teikiamų savybių, tačiau bijojau atsisakyti Linux - dabar viską turiu vienoje vietoje. Šaunu!

Balandžio 6 d. yra oficiali Juozo gimtadienio diena. Šiandien jam sukanka 19 metų.

Šiandien pirmasis įrašas sudominęs mane savo turinio buvo Justino įrašas apie alaus reklamos draudimą televizijoje. Daug kartų jau diskutuota šia tema, rašytos peticijos ir rengtos protesto akcijos, tačiau kol kas nematau rezultatų - sporto transliacijos vis dar pasiekiamos tik aplinkiniais keliais: internetu, kitais kanalais ir pan. Niekada nesutikau su šiuo įstatymu, nesutinku ir dabar, tačiau nesenai atradau keletą argumentų, kurie tiesiog parodo koks šis įstatymas yra bevertis ir beprasmis. Argumentų be abejo galima surasti pačių įvairiausių ir net neįtikinamiausių, tačiau aš jums pateiksiu tai, kas yra tiesiog iš mano gyvenimo.

Įdomiausias dalykas - kodėl reklama buvo uždrausta televizijoje, bet liko spaudoje, internete ar lauko stenduose? Kiekvieną dieną einu į mokyklą einu tuo pačiu keliu, kuris ties troleibuso stotele susijungia su visų mokinių, atvažiuojančių nuo Lazdynų ar Panerių pusės, keliu. Stotelėje stovi standartinis trijų pusių reklamos stendas, ant kurio iš visų pusių puikuojasi alaus reklama. Reklamos stendas stovi taip, kad jo tiesiog neįmanoma nepastebėti. Todėl kokia reklama efektyvesnė - ta, kurią mato mokiniai kiekvieną dieną, ar ta, kuri kartais pasirodo televizoriuje (kurį žiūri ne visi)? Net neabejoju, kad toks stendas tikrai labiau atkreipia dėmesį nei įtemptą varžybų minutę šmėkštelėjęs miniatiūrinis alaus logotipas ant krepšininko šortų. O juk reklama yra dar ir žurnaluose, laikraščiuose ir t.t., tai kuo jau tokia televizija išskirtinė - judančiu vaizdu?

Velykų atostogų metu mokykloje rašėme lietuvių kalbos bandomąjį egzaminą, kurio teksto suvokimo užduotis susidėjo iš vienintelio teksto - teksto apie alų. Jame buvo nagrinėjamas rūpintojėlio simbolis Kalnapilio reklamoje ir panašios temos. Tekstas be abejo buvo pateiktas esė forma ir alus jame nebuvo pagrindinis dalykas, tačiau jis vis sušmėžuodavo. Nežinau iš kur atkeliavo šios užduotys, bet turbūt ne vienas mokinys skaniai nurijo seilę ir jo nors kuo greičiau ištrūkti iš egzamino klasės tikrai sustiprėjo. Egzamino užduotis = alaus reklama? Neblogai, nes net neabejoju, kad ji buvo parinkta be aludarių įtakos, tačiau kaip ir lauko reklama tikrai suveikė efektyviai. Faktas, kad egzaminų teksto suvokimo užduočių tekstai visada būna nutaikyti į analizuojančiojo psichiką, tačiau jei jau ir juose pasirodo alus, tai net sunku surasti priežasčių pateisinti dabartinį draudimą.

Reklama yra ne tik televizijoje - alaus reklamos pilna visur ir net ten, kur ji turėtų tikrai būti uždrausta (prie mokyklų, mokyklos dalykuose ir t.t.), todėl tai tik dar vienas faktas, kodėl alaus ar alkoholio reklamos draudimas televizijoje yra absurdiškas. Abiems Lietuvos komandoms iškritus iš Eurolygos labai svarbių sporto transliacijų kaip ir nebeliko, tačiau Formulė-1 dar tik prasideda, todėl tai, kad televizija vis gi nusprendė rodyti gyvas transliacijas yra labai gerai, tačiau vis dar sunku suprasti kada jie laikosi įstatymo, o kada - ne. Pagyvensim - pamatysim.

Lietuvos Švietimo ministerijos požiūris į egzaminus ir vėl visus tiesiog pribloškė - „Kompiuterinio raštingumo testas“ viešai specialistų įvertintas kaip nekokybiškas ir siūloma jo rezultatus anuliuoti. Aš jį taip pat laikiau, kaip ir kita daugybė dvyliktokų mūsų ir kitose mokyklose, tačiau kažkodėl sugebėjau pasirodyti visai neprastai (29 teisingi atsakymai iš 30), nors ir užduotys, kaip teigiama, buvo „blogos“. Pabandysiu pasižiūrėti ką egzamino rengėjai darė blogai ir kaip aš vertinčiau susiklosčiusią situaciją. Po kelių straipsnių apie mokyklą susilaukiau kritikos, kad aš nesu išstudijavęs mokyklos programų(!), įstatų ir pan. todėl neturėčiau svaičioti mintimis apie „negerą“ tvarką, todėl pabrėžiu, kad tai tik mano pamąstymai ir visai nebūtina į juos atsižvelgti.

Kodėl aš laikiau kompiuterinio raštingumo testą? Geras klausimas, nes realiai niekas iš mokytojų siūliusių jį laikyti nepaaiškino jo prasmės. Sunku spręsti apie kitas mokyklas, tačiau remdamasis savosios pavyzdžiu teigiu, kad šis testas buvo prastai rengiamas nuo pat pradžių - jį rinkosi žmonės, iš kurių vienas buvau ir aš, kurie net nežinojo jo prasmės/vertės. Testas kaip testas, gausite kažkokį lapelį (aka pažymėjimą), bet kokia to prasmė taip ir liko neaišku. Kažkur girdėjau, kad jį įvertina kažkokie universitetai, tačiau daugiau informacijos neradau, todėl šią įskaitą pasirinkau beveik atmestinai. Tiesiog man, kaip žmogui besidominčiam kompiuteriais, buvo įdomu pasižiūrėti kas tai yra ir koks yra mano žinių lygis tokio lygio/specifikos testuose. Ne paslaptis, kad Mircrosft Office ir pan. programomis naudojuosi labai retai, tai klausimai iš jų tikrai pareikalauja mastymo.

Rezultatas (29/30) pernelyg nenustebino ir net galbūt nuvylė - įvertinęs klausimų sudėtingumą net neabejojau maksimaliu taškų skaičiumi, tačiau visgi kažkur suklydau. Žinoma, čia būtų galima kaltini prastai sudarytus klausimus ir bla bla bla, tačiau mano manymu, mąstantis žmogus tikrai turėjo sugebėti išsisukti iš „kvailų“ ruošėjų klaidų. Taip, nekorektiški klausimai tikrai nežavi ir glumina silpnus kompiuterijoje žmones, bet visi, kurie turi nors krislelį loginio mastymo, tikrai neturėjo padaryti daug klaidų. Mokykloje tikrai moko kaip pagal pačius klausimus nuspręsti kokio atsakymo tikėtis ir kitaip gudrauti, todėl gudresni žmonės galėjo atsakyti teisingai, net jei ir atsakymo variantai visi būtų iš tikrųjų neteisingi. Galbūt nelabai gražu teigti, kad mokykloje išmoksti ir sukčiauti, bet taip juk ir sužinai kaip nepasimesti ties tau atrodančiu nelogišku klausimu.

Labai daug kur analizuojamas šis klausimas:

Kuris iš išvardintų interneto adresų yra neteisingas:

1. www.usa.business.com
2. www.humoras.top.lt/zuikis
3. www.ids.eu
4. www.kompiuteriųdalys.lt

Aš pasirinkau paskutinį atsakymo variantą. Jis kitų laikomas teisingu, tačiau aš drįsčiau nesutikti, nes kompiuteriųdalys.lt yra rašomas xn--kompiuteridalys-ngd.lt, o tai, kad naršyklės supranta ir lietuviškus simbolius dar nereiškia, kad toks adresas yra teisingas (naršyklės jį tiesiog konvertuoja). Kaip manote kokie rezultatai būtų, jei būtų pateiktas taisyklingas adresas xn--kompiuteridalys-ngd.lt? Galiu net neabejodamas pasakyti, kad didžioji dalis žmonių būtų jį pažymėjusi kaip neteisingą, bet jis juk net teisingesnis už kompiuteriųdalys.lt. Sakyčiau, kad tai yra gana klampi situacija, nes vienareikšmiškai teigti kad teste pateiktas adresas yra teisingas tikrai negalima, be to, jei jau pateikti 3 tikrai teisingi adresai, tai turbūt nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog teisingas yra likęs. Logika.

Kyla gandų, kad šio testo užduotys buvo nepatikrintos, parengtos skubotai ir pan. Tačiau man tai yra visiškai nesvarbu - tai tiesiog ne mano problemos. Aš kaip mokinys turiu teisę į kokybišką mokslą ir egzaminus, todėl nematau logiško paaiškinimo kodėl dėl kelių užduotis rengusių mokytojų aplaidumo turi kentėti tūkstančiai Lietuvos mokinių ir juos ruošusių mokytojų. Galbūt tai nuskambėjo šiek tiek hiperbolizuotai, tačiau taip jau yra - arba tai tvarkingas ir kokybiškas testas arba jau geriau jokio testo. Kažkodėl negirdėjau, kad toks ažiotažas dėl užduočių kokybės kiltų po brandos egzaminų, todėl galima numanyti, kad net šio testo rengėjams jis yra toks nesvarbus, jog jie net nesistengia jį padaryti kokybiškai. Įdomu…

Labai laukiu tolesnio atgarsio: galbūt rezultatų atšaukimo, perlaikymo ar dar kažko panašaus. Parašiau iš savo pusės, nes man klausimai nesukėlė didelių problemų - galbūt kitiems sukėlė, tačiau jei tokį testą išlaikė ir kompiuteriuose vos vos besigaudantys mano klasiokai, tai gal jis net nebuvo toks jau kreivas kaip teigiama ir bandoma parodyti? Palieku šį klausimą neatsakytą, tačiau faktas tas, kad bet kokiu atveju šio testo-egzamino kokybę ir vertę reikia gerinti/didinti, nes NEC (Nacionalinis egzaminų centras) suformuotas ne testukams rengti. Kaip sekėsi jums?

Informatikos pamokos visgi yra naudingos - plačiau susipažįstu su įvairių žmonių programavimo stiliais. Be abejo, turbūt vos vienas kitas iš kelių dešimčių bus programuotojais, tačiau visgi - jie visi yra labai šaunūs ir matyti kaip jie tai daro yra labai linksma ir įdomu. Nenoriu minėti nei vardų, nei pavardžių tų žmonių, kurių stilius ir požiūris čia gali atsispindėti, tačiau primygtinai konstatuoju, kad čia nebus jokio melo ar „varymo“, todėl visą šią informaciją galite priimti kaip bendrinę, o ne orientuotą ties keliais žmonėmis. Šiandien papasakosiu kokius žmones mačiau/matau ir kuo jie yra įdomūs - paskutiniai du informatikos metai yra be galo šaunūs sutiktais žmonėmis ir visokiais darbeliais, kurie buvo atlikti arba ne.

Turbūt taikliausia pradėti nuo tų, kurie programavime nesigaudo. Nesigaudo visiškai. Kadangi mokykloje programuojame Paskaliu, tai labai sėkmingai naudojamės FPS programa, kuri yra labai šauni vienu aspektu - sukūrus naują programą ji automatiškai sukonstruoja „Sveikas, pasauli!“ programėlę. Žinoma, man tai trukdo, tačiau ji labai svarbi pirmajam žmonių tipui. Taigi šie žmonės pasileidžia FPS, išvysta tą elementarią programą ir kokias 5 minutes į ją žiūri (tikriausiai galvoja). Kurį laiką pažiūrėję dar kartą akimis permeta sąlygą ir tada lėtai ir palengva pradeda rašyti programą. Nesvarbu, kad dažnai jiems nepavyksta, bet dirba jie tikrai ramiai - nesinervina kai neišeina ir nepuola ieškoti klaidų. Jie tiesiog bando. Galbūt netgi tiktų palyginimas su Estais, žmonėmis, kurie liaudyje pagarsėję kaip lėti žmonės, nes tokia ramybė ir atsipalaidavimas lėtai sutinkamas - žmonės taip įsitraukia į mąstymą, kad jiems laikas lyg ir sustoja. Tokių žmonių turbūt yra daugiausiai visoje masėje, nes visgi ne visi žmonės suvokia programavimą.

Yra ir labai priešingas šiems žmonėms tipas - tai greituoliai. Gavę programą jie dar gerai neįsiskaitę į sąlygą pradeda rašyti programą. Visai normalu, kad po kurio laiko jie „užstringa“ - programa nesikompiliuoja, o klaidos nesimato. Nesu aš piktas žmogus, tad visada baigęs savo darbus mielai padedu ir kitiems, taigi prisidės prie tokių žmonių kompiuterių dažniausiai pats kurį laiką žiūriu tiesiai į ekraną lyg priklausyčiau pirmajam tipui. Didžiausia šių žmonių problema, kad jie nelabai supranta ką rašo ir dažniausiai jų programos visiškai neatitinka sąlygos keliamų uždavinių. Taip atsitinka dėl to, kad žmonės tiesiog naudoja kažkur girdėtus būdus, pabando pritaikyti keletą ciklų, tačiau realiai jie nesuvokia ką daro, tačiau priešingai nei pirmieji, jie dar ir nelabai galvoja - svarbu kažką prirašyti. Žinoma, pats noras kažką padaryti yra sveikintinas, tačiau jis deja yra aklas, todėl rezultatai retai kada nudžiugina. Grįžtant prie šios grupės - šių žmonių yra mažiau nei pirmojoje grupėje, tačiau visgi jų pasitaiko.

Neminėdamas vardo galiu pasakyti, kad yra vienas žmogus, kuris turi patį keisčiausią mano matytą programavimo stilių ir vertas yra paminėjimo. Žmogus labai šaunus ir protingas, tačiau programuoja be galo neoptimaliai. Gavęs užduotį jis ją išsianalizuoja, sugalvoja kaip daryti ir pradeda rašyti programą. Viskas būtų gerai, jei jis tą programą nors kartą pabandytų sukompiliuoti - labai gerai atsimenu tokį atvejį, kai jis pirmą kartą programą pabandė tik ją baigęs rašyti. Turbūt ne sunku atspėti, kad programa neveikė, jis daug ir ilgai ieškojo problemų, kol galų gale pradėjo lysti daugybė loginių klaidų - skirtingi kintamieji, duomenų tipų aprašai maišosi su kintamaisiais ir t.t. Žodžiu, po ilgų tvarkymų ir taisymų programa visgi pasileido, tačiau laiko buvo sugaišta marios ir jei neklystu, ji veikė nekorektiškai. Paskalis yra labai paprasta kalba, todėl visiškai nereikėtų bijoti ja rašomų programų karts nuo karto išbandyti - tai tikrai tik padės parašyti teisingai, jau vien dėl to, kad labai mažai žmonių iš vis suvokia ką rašo.

Visi kiti žmonės arba dirba padoriai, arba aš jų tiesiog nepastebėjau. Apie savo požiūrį ir darbo stilių turbūt dar kada nors parašysiu, nes į šį įrašą nebenoriu to talpinti vien dėl per didelio teksto kiekio jums. Manau, kad netgi galima čia iššaukti visai įdomią diskusiją - kokių keistų/įdomių žmonių esate matę programuojant. Programuotojai yra programuotojai - jie tikrai vargiai gali kuo nustebinti, tačiau paprastų žmonių algoritmavimo bandymai yra tikrai įdomūs ir verti dėmesio.

Visai neseniai skundžiausi keletu man kilusių problemų, tačiau kol kas vis dar bandau jas pašalinti ir nepalikti Linux bendruomenės tokia negražia forma. Puikus dalykas visose operacinėse sistemose yra virtualizacija. Tai labai platus terminas, tačiau aš šiandien paliesiu vieną jo aspektą - galimybę viename kompiuteryje veikti keletai operacinių sistemų (netgi operacinių sistemų virtualizavimas turi daugybę skirtingų būdų), o svarbiausia man - Windows XP dirbti Ubuntu sistemoje. Virtualizacija naudojama jau nuo 1960 metų, taigi tai nėra kažkas naujo, tačiau asmeniniuose kompiuteriuose ši funkcija pradėta naudoti gana neseniai, todėl dar nėra plačiai paplitusi. Todėl išbandykime ir mes!

Kažkada vedamas sportinio intereso buvau susikūręs XEN virtualizacijos serverį, kuris naudojamas tarnybinėse stotyse kaip pagrindinis įrankis sujungus visų kompiuterių išteklius sukurti keletą virtualių sistemų. Pavyzdžiui serveriai.lt teikia paslaugą „Virtualus dedikuotas serveris“, kurios teikiami serveriai skiriasi nuo tikrų tuo, kad jie yra virtualūs - sukurti pasitelkiant virtualizaciją. Tarnybinėje stotyje stovi 100 tikrų serverių, tačiau galima laisvai parduoti 200 ar dar daugiau virtualių serverių - virtualizacija leidžia naudingai išnaudoti serverių resursus ir taip sumažinti serverių kaštus. Naudojantis tokia programine įranga kaip XEN visi 100 serverių sujungiami į vieną loginį vienetą, kurio išteklius naudoja neribotas kiekis virtualių serverių. XEN gudriai paskirsto realius resursus, todėl tikrųjų serverių apkrova visada lygi, nes bendra virtualių serverių apkrova išdalinta visiems tikriesiems serveriams. (Be abejo serveriai.lt galbūt elgiasi kitaip, tačiau mano aprašytas būdas yra naudojamas dažniausiai)

Pagrindinė problema su XEN - jai reikia modifikuoto Linux branduolio (Kernel), todėl patogiai naudotis namų reikmėms vargiai įmanoma. Tačiau prieš pradėdami bandyti sukurti virtualią sistemą draugiškais įrankiais, pasižiūrėkime kokia iš to nauda. Jos naudą aš iliustruosiu savo pavyzdžiu. Aš virtualizaciją naudoju labai paprastu tikslu - kad galėčiau besinaudodamas Linux patogiai pasiekti ir Windows sistemą. Windows man prireikia nedažnai, tačiau visgi prireikia ir vien tik dėl to turėti dvi įdiegtas sistemas būtų tiesiog nepatogu. Todėl aš naudoju virtualizaciją, kurios pagalba aš galiu Windows sistemą atsidaryti tiesiog atskirame lange lyg paprastą programą. Aukščiau pateiktoje nuorodoje į Wikipedia.org straipsnį rasite daugybę kitų panaudojimo pavyzdžių, tačiau namų vartotojai dažniausiai naudojasi virtualiomis sistemomis vien tik tam, kad skirtingų operacinių sistemų aplinkas galėtų naudoti laisvai. Man būtų įdomu sužinoti kam esate naudoję virtualizaciją jūs, todel laukiu nuomonių komentaruose.

Įdiegti virtualią sistemą yra gana paprasta, jei tai darome tinkamais įrankiais. Aš naudosiu VirtualBox programą nes ji yra nemokama, funkcionali ir lengvai valdoma. Anksčiau naudojausi mokamais VMware įrankiais, tačiau ilgainiui jų atsisakiau, nes nebemačiau prasmės vogti, kai yra tikrai šaunių nemokamų produktų. Labai šaunu yra tai, kad VirtualBox programa yra Ubuntu paketų serveryje, todėl šios sistemos vartotojams nereikia rūpintis tinkamais diegimo šaltiniais. Pradėkime nuo to, kad atidarytoje konsolėje rašome:

sudo apt-get install virtualbox

Ši komanda įdiegs VirtualBox įranki ir visus jam reikalingus priedus. Jei jūs naudojatės ne Ubuntu sistema arba tiesiog apt-get neranda reikalingų paketų, tai apsilankykite programos tinklalapyje ir parsisiųskite ją kaip atskirą paketą. Nežinau kodėl, bet pirmą kartą diegiant, programa nesugebėjo automatiškai įkrauti būtino Linux branduolio modulio, todėl programą perdiegiau iš naujo ir viskas suveikė. Po trumpo diegimo programą paleidžiame iš programų meniu arba taip pat iš konsolės:

sudo virtualbox

Jei norite savo vartotoją galite priskirti prie reikiamos vartotojų grupės ir programą galėsite paleisti be savo slaptažodžio, tačiau man tas netrukdė. Pasileidusioje programoje spaudžiame mygtuką „New“ ir pasinaudoję vedliu sukuriame virtualią sistemą. Vėliau spaudžiame „Start“ ir galime pradėti sistemos diegimą. Mano tikslas buvo įdiegti Windows XP sistemą todėl jos diegimą ir pradėjau - diegimo vedlyje pasirinkau „Windows XP“ sistemos tipą, sukūriau virtualų diską ir sistemai priskyriau realų DVD diskų įrenginį. Mano nuostabai, sistema įsidiegė labai greitai - visas procesas užtruko vos 40 minučių (nešiojamasis kompiuteris veikė maksimaliu pajėgumu). Įdomiausia, kad diegiant sistemą aš galėjau kuo puikiausiai naudotis Ubuntu sistema, o apie vykstantį diegimą man primindavo tik vis nenutylantis DVD diskų įrenginys. Pradėkime naudotis!

Virtualizacijos kaštai tėra Windows licenzijos kaina, tačiau juk ne paslaptis, kad mažai kam tai rūpi - yra ir kitų būdų ją gauti. Todėl jei jums nuolatos prireikia Windows sistemos, tačiau pagrindine norite turėti Linux - siūlyčiau išbandyti virtualizaciją. Sparta žinoma nesieks to, kas galėtų būti pasiekiama naudojantis tikra sistema, tačiau patogumas yra neapsakomas, o retkarčiais dirstelti į Internet Explorer spartos yra per akis. Be to, net jei virtualioje sistemoje prisiveistų virusų ar kitų kenkėjiškų programų jie neturės jokios įtakos jūsų realiai sistemai, todėl dėl greitesnio darbo galite net nenaudoti antivirusinės sistemos. Kaip jums sekėsi?

Neretai žmonėms kyla problemų besirenkant naują kompiuterį, tačiau aš siūlau vieną labai elementarią, tačiau visada galiojančią taisyklę. Štai keletas pagrindinių kompiuterio savybių:

• Sparta
• Kaina
• Kokybė

Išsirinkite dvi. Jūsų pasirinktos savybės nulems tai kokiomis savybėmis pasižymės kompiuteris ir kuri iš šių savybių virs jo trūkumu. Galimi variantai:

• Sparta ir kokybė. Kokybiškas ir spartus kompiuteris, tačiau jo kaina - didelė.
• Kaina ir kokybė. Pigus ir kokybiškas gaminys, tačiau jo sparta - maža ar vidutinė.
• Sparta ir kaina. Pigus ir spartus kompiuteris, tačiau jo kokybė - abejotina.
• ir t.t.

Turbūt labai retais atvejais šias tris savybes galima suderinti.

1. Neišbaigta funkcija - niekinė funkcija, tam priklauso ir 7-a taisyklė
2. Jums to nereikia todėl, kad tai jūs matėte konkurentų svetainėje, tuo taip pat įsitikinsite 10-oje taisyklėje
3. Turinio valdymo sistema galite naudotis! Svetainė nebūtinai turi būti neatnaujinama mėnesį ar ilgiau, geriau mažiau, bet veikiančio (1 - taisyklė)
4. Svetainė - ne tik kodas ir dizainas, bet ir turinys, todėl 2-oje taisyklėje minimi priedai jums tikrai nėra svarbūs
5. Jums nereikia svetainės vien tik dėl to, kad „visi jas turi“ - svetainė turi turėti tikslinė auditoriją ir tikslą, o svarbiausia - 4 taisyklė
6. Geriau sumokėkite tiems, kas žino kas kur ir kaip, nes „skūpas moka du kartus“ (liaudiška patarlė), žinoma nepamirškite ir 3-os taisyklės
7. Reklamos kiekis nelygus nešamam pelnui, jis gali būti pasiekiamas ir kitaip, taigi dar kartą įvertinkite 5-ą taisyklę
8. Google neranda jūsų svetainės ne dėl to, kad blogi programuotojai, o dėl to, kad ji niekam nežinoma, neįdomi ir t.t., be to ir čia 4-a taisyklė labai daug ką nulemia
9. beta žodelis prie logotipo nesuteikia jums teisės palikti klaidas, taip pat ir 1-oji taisyklė čia vėlgi svarbi
10. Svetainės neturi rėmų - atraskite ką nors savo, bet nepamirškite 6-osios taisyklės

Manau pats laikas išbandyti kažką naujo ir nematyto - šiam blogui pabandysiu suteikti daugiau dinamiškumo vis įvairesnėmis formomis ir straipsnių pateikimo būdais. Įvertinkite!

Vakar mano akyse užkliuvo Pauliaus įrašas Jaunieji verslininkai, kuris tiesiog maloniai pritrenkė mane savo pirmuoju sakiniu - „Mane nervina Juozas“. Tai net dar geriau už patį pirmąjį komentarą, kuris irgi buvo be galo įdomus. Kodėl jis mane žavi? Nes jaučiu, kad Paulius skaitydamas mano tinklaraštį ir pats jaučia norą kažko siekti, tobulėti ir kovoti. Iš tikrųjų, tai jau net nebepirmas toks komentaras - nežinau kodėl, bet aš sugebu žmonėms suteikti jėgų kovoti dėl savo svajonių. Žinoma, tai iš mano pusės daroma gana tikslingai - rašau apie savo pasiekimus ir laimėjimus, planus ir jau nudirbtus darbus, kas automatiškai žmonių galvose sukelia mintis “Ei, juk ir aš taip galiu!”. Taip, jūs galite, svarbiausia tikėtis savo svajonėmis!

Įdomus dalykas apie teigiamą nuomonę yra tas, kad ji visada yra tylesnė ir nuoširdesnė už neigiamą. Kol kas dar nepavyko rasti paaiškinimo šiam reiškiniui, bet labai tikėtina, kad tai kyla iš kažkur giliai slypinčios žmonių psichologijos. Perskaitęs jam nepatikusį straipsnį žmogus dažniausiai neatsilaiko pagundai „įkasti“ autoriui, taip pat ir rašydamas straipsnį žmogus dažniausiai labiau pažymi neigiamas savybes, nei teigiamas. Taip jau yra, kad neigiama nuomonė yra dažniau girdima, nes neretai patyręs teigiamą pojūtį žmogus tiesiog neatskleidžia to ar tai pasilieka sau. Mano manymu, sulaukus teigiamo įvertinimo jį reikėtų labai vertinti - įžeisti, „sumaišyti su žemėmis“ žmogus visada spės, tačiau jei jau jis atsiliepė teigiamai, tai reiškia, kad jam tai yra tikrai miela ar priimtina.

Įvairios yra ir komentarų formos. Elektroniniu paštu atsiųstas - gana kuklus, tinklaraščio komentaras - atviresnis ir t.t. Plačiau panagrinėkime elektroniniu paštu siunčiamas nuomones. Kaip pastebėjau, elektroniniu paštu siunčiami komentarai yra labiausiai verti įvertinimo, nes jei jau žmogus nepasivargino parašyti laiško, tai žmogui sukurtas efektas buvo toks stiprus, kad jis tiesiog negalėjo nesusisiekti su jumis asmeniškai. Komentarą parašyti yra paprasta ir tai nereikalauja daug pastangų, todėl jis ne visada bus nuoširdus, nors pasitaiko ir tokių. Be to, laiške išsakyta nuomonė yra neretai atviresnė turinio prasme, nes ji dažniausiai turi tokių minčių, kurios tiesiog negali būti išsakytos viešai.

Visgi artėja pavasaris - gera nuotaika turėtų vis dažniau žibėti žmonių veiduose. Todėl kviečiu visus pasidalinti galbūt mieliausiais ir neįtikinamiausiais asmeniniais komentarais, kurie ne tik, kad pamalonino jūsų savimeilę, tačiau ir suteikė tikslą rašyti toliau. Tuo tarpu aš norėčiau dar kartą padėkoti už jūsų nuomones ir patikinti, kad viską ką čia perskaitote galite pasiekti ir patys - svarbiausia ne tik svajoti arba galvoti, kaip kažką kiti daro blogai ar netinkamai, o pačiam siekti savo tikslų ir daryti taip, kaip jums atrodo geriausiai. Sėkmės!

Šiandien Linux naudoju jau turbūt daugiau nei metus, tačiau tikriausiai ši kelionė priėjo savo galą. Šiame įraše paaiškinsiu kodėl nusprendžiau palikti Linux ir grįžti prie sistemos, kurią tokį ilgą džiaugiausi palikęs - Windows. Be abejo yra dalykų prie kurių labai smarkiai pripratau, tačiau kuo toliau tuo daugiau atsiranda dalykų, kurių tiesiog negaliu pakęsti. Juk elementaru, kad darbo ar namų kompiuteris turi tiesiog veikti, o begaliniams žaidimams su Linux nustatymais laiko turi toli gražu ne kiekvienas. Taip pat kviečiu išsakyti savo nuomone klausimu „Kodėl nesinaudojate Linux?“ - galbūt surasime panašumų.

Windows tiesiog veikia, Linux tiesiog veiks

Įsigijęs nešiojamąjį kompiuterį jame iškart radau įdiegtą Windows XP operacinę sistemą, bet kadangi jau senai žinojau, kad naudosiuosi Linux, tai ją iš kart ir ištryniau. Tačiau, įdiegtoje sistemoje veikė viskas - pirštų antspaudų skaitytuvas, disko apsauga nuo sukrėtimų (galbūt ji veikia ir Linux?..), visi papildomi klaviatūros klavišai ir t.t. Linux čia mane tiesiog pribloškė tuo, kad po sistemos įdiegimo neveikė niekas - kiekvieną specifinę nešiojamojo kompiuterio funkciją reikėjo derinti „rankomis“. Serverinei programinei įrangai tai yra iš ties naudinga, nes kiekvieną sistemos aspektą galima suderinti menkiausiu aspektu, tačiau darbo ar namų kompiuteriui tai yra tiesiog nepateisinama. Juk žmonės tiesiog nori naudotis.

Įdomiausia, kad Linux operacinei sistemai yra parašyta daugybė įvairių programų diegimo aprašymų, tačiau jie ne visada veikia. Ypač didelės problemos yra su nešiojamaisiais kompiuteriais - priversti juos dirbti taip, kaip Windows sistemoje yra turbūt net neįmanoma. Pradėkime nuo to, kad įdiegiau pirštų antspaudų skaitymo programą. Deja, visą sistemą teko perdiegti, nes nebeveikė joks prisijungimas prie sistemos, o be jo net neįmanoma ištrinti programos. Po tokio potyrio tiesiog nusprendžiau nenaudoti pirštų antspaudų skaitytuvo - tegu bent sistema veikia, o aš pasistengsiu prisiminti tuos nelemtus slaptažodžius. Šią nesėkmę šiek tiek užgožė tai, kad bent vaizdo plokštės, garso ir tinklo tvarkyklės veikia iš kart - internetu galima naudotis iš kart!

Įdomybės tuo nesibaigė - vėliau pabandžiau suderinti visus klaviatūroje esančius papildomus klavišus. Viena tvarkyklė leidžia naudoti vienus, kita - kitus, o abi kartu niekaip neveikia. Po tokio akibrokšto susitaikiau, kad man užteks ir garso/muzikos reguliavimo, tačiau ir šiuos klavišus valdantis įrankis lūžinėja kas kelias valandas. Galima būtų teigti, kad įmanoma išsiversi ir be papildomų įrankių, tačiau jei jau turiu funkcionalų nešiojamąjį kompiuterį tai labai natūralu, kad noriu išnaudoti visas jo galimybes. Kaip jau minėjau anksčiau - Linux viskas gali būti sutvarkyta, suderinta, tačiau tam prireiks daugybės valandų derinimo ir niekas nėra atsakingas už tai, kad po eilinio atnaujinimo viskas nenustos veikti (taip irgi buvo atsitikę).

Linux - daug nemokamų ir prastų programų

Linux vartotojai visada pažymi, kad Linux operacinei sistemai yra sukurta daugybė nemokamų įrankių ir jie visai šaunūs. Na taip - Firefox, Gimp, Open Office yra tikrai padorūs įrankiai, tačiau ar jūs matėte kokia situacija su kitomis programomis? Tiesiog apgailėtina, nes surasti stabiliai veikiančią, grafinei aplinkai tinkančią ir funkcionalią programą tikrai nėra lengva. Aš netgi pripratau diegti visas įmanomas programas atliekančias norimą funkciją, nes šansas, kad veiks pirmoji, lygus nuliui. O padoraus FTP kliento neradau iki šiol - tenka naudoti konsolės funkcijomis. Kuo toliau, tuo labiau darbas su Linux man panašus į sadizmą.

Vakar pabandžiau žiūrėti filmą - standartinė kompiuterio užduotis. Pasileidau patį pirmą pasitaikiusį vaizdo grotuvą ir bandau žiūrėti. Būtų šaunu jei viskas veiktų iš kart, tačiau garsas ir vaizdas groja atskirai - jų laikas skiriasi apie 2 sekundes. Tokį nesutapimą būtų galima pakęsti, tačiau juk tai tik filmo peržiūra, kuri net nereikalauja galingo kompiuterio. Vėliau sekė visų iš eilės programų bandymas, jų nuostatų kaitaliojimas ir nusivylimo atodūsiai. Viena programa nulūždavo dar nepasileidusi, kita skundėsi, kad nėra vaizdo kodekų, trečia nesugebėjo groti netrūkinėdama ir t.t. Pabandžiau panaršyti Ubuntu forumus ir iškart pamačiau, kad tokios problemos nėra retos - šį vakarą apseisime be filmo.

Galėčiau be galo vardinti programas ir įrankius, kurie tiesiog neveikia. Tačiau dar blogiau yra su sistema - nejaugi jūs pamanėte, kad joje viskas veikia šauniai. Jau įdiegus sistemą neveikė kompiuterio suspendavimas į RAM atmintį, išsikrovus akumuliatoriui kompiuteris išjungiamas „kietai“, o ne taip, kad būtų išsaugomi visi sesijos duomenys ir t.t. Deriname, deriname ir deriname, kol tiesiog galų gale tai atsibosta - turime sistema, kurioje viskas veikia paviršutiniškai ar net iš vis neveikia. Su malonumu prisimenu tuos Windows laikus, kai įdiegdavai programą ir žinojai, kad ji tiesiog veiks, o Windows sistema nors ir ribotai, tačiau pakankamai gerai atliks visas savo funkcijas.

Išvados

Nekartą skatinau žmonės naudoti Linux namams, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejoju šiuo sprendimu. Niekada nesiskundžiau savo žiniomis kompiuteriuose, tačiau net Linux veikimo kartais nesugebėdavau pažaboti - sistema veikia, programos funkcionuoja, tačiau ne taip kaip galėtų. Kol kas dar palauksiu Ubuntu 8.04 pasirodymo, tačiau kažkodėl net nesitikiu, kad situacija smarkiai pagerės - ir vėl reikės derinti, tvarkyti ir naršyti nesibaigiančius pagalbos forumus. Linux yra šauni sistema, tačiau man ji darbo kompiuteriui netinkama - neturiu nei tiek noro, nei tiek laiko žaisti su jos nustatymais ir tikėtis, kad „va dabar, tai jau tikrai viskas veiks“. Windows tiesiog veikia…