Kova

Vakarykštis mano tiklaraščio įrašas paskatino nemažai skaitytojų išsakyti savo nuomonę įrašo komentaruose. Tai mane labai nudžiugino, neskaitant to, kad didžioji dalis komentarų buvo nukreipti prieš mano mintis. Tokia tiesa, kad kiekvienas turi savo požiūrį ir jį atkakliai gina. Todėl šį kartą iš kart noriu trumpai pristatyti kodėl ir iš kur kyla šios idėjos - aš remiuosi mano numanoma situacija Lietuvoje, kai didžioji dalis kompiuterių vartotojų pradeda ir naudojasi Windows operacine sistema.

Populiarumas. Nežinau kaip jums, tačiau man tai yra gana svarbus aspektas. Žinoma, ne visada reikia vadovautis „bandos“ instinktu, tačiau operacinės sistemos populiarumas lemia gana daug dalykų. Pirmiausia - populiari sistema automatiškai garantuoja galimybę iškilus problemai konsultuotis su pažįstamais ir draugais. Ypač tai aktualu visiškai nepatyrusiems vartotojams, nes jiems reikia pagalbos ir kiekviena rimtesnė problema jiems gali sukelti didžiules problemas. Apytiksliai 7-oje klasėje mano klasiokai labai mėgo dalintis kompiuteriniais žaidimais, o ar tai būtų įmanoma jei būčiau naudojęsis Linux? Nelabai. Be to, populiarumas garantuoja ir geresnį bei platesnį programų pasirinkimą. Tai ypač aktualu turintiems specifinę įrangą. Kažkada norėjau prisijungti skenerį, tačiau internete radau, jog vienintelė egzistuojanti Canon tvarkyklė mano modelio nepalaiko. Nežinau ar dabar situacija pasikeitė, tačiau kai negali naudotis įranga, kuri puikiai veikia Windows sistemoje, jautiesi šiek tiek keistai.
Įrangos tvarkyklės ir suderinamumas kol kas yra Windows pusėje, nes tvarkykles šiai sistemai surasti yra žymiai paprasčiau nei Linux, taigi už tai Windows įgauna 1 tašką. Be to, Windows smogia kontra smūgį - visi jūsų kaimynai tikriausiai naudojasi Windows, todėl pagalba ir patarimai jums garantuoti, tai jau 2-asis taškas.

Konfigūravimas. Nors Linux vartotojai džiaugiasi tuo, kad jų sistema yra labai lengvai konfiguruojama ir pritaikoma visiems poreikiams, tačiau tiesa tokia, kad ne visi konfigūravimo procesai yra paprasti ir dažnai reikalauja specifinių žinių. Sistemų administratoriai dažnai tyčiojasi iš Windows sistemose esančių vedlio (angl. wizard) tipo konfigūravimo procesų, o dar didesnį pyktį jiems kelia numatytieji (angl. default) nustatymai, kuriuos ne visada galima pakeisti. Čia ir susipina šios dvi operacinės sistemos, nes nepatyrusiems vartotojams norisi viską atlikti kuo paprasčiau ir su išsamiais paaiškinimais. Be to, jau iš kart puikiai sukonfigūruota sistema gera tuo, kad ji iš kart paruošta darbui. Tačiau kita barikadų pusė, patyrę vartotojai, nori plačių galimybių, kurios dažnai įmanomos tik per specifines vietas - sistemos registrą, konfigūracijos rinkmenas ir t.t. Nors Linux sistemos Ubuntu, OpenSuSE ir pan. jau būna paruoštos darbui, tačiau norint pasiekti maksimaliai priimtiną variantą reikia gana gilių sistemos struktūros žinių. Palyginęs darbą su tuo, kai dar naudojau Windows, galiu drąsiai teikti, kad nustatymų tvarkymas buvo paprastesnis, tačiau ribotas.
Sunku pasakyti kuri operacinė sistema laimėjo šią kovą. Linux uždirba savo 1-ąjį tašką už konfigūravimo galimybes, o Windows nenusileidžia ir gauna 1-ą tašką už konfigūravimo paprastumą. Rezultatu 3:1 stipriai pirmauja Windows.

Saugumas. Saugumas tai dar vienas su populiarumu susijęs dalykas. Dėl ganėtinai mažo Linux sistemos populiarumo Linux sistema yra neabejotinai saugesnė, nes pagrindinė virusų ir kitokių kenkėjų kūrėjų kova nukreipta prieš Windows vartotojus. Taip jau yra, kad dirbdamas su Linux nesijaudinu dėl virusų, šnipinėjimo programų ir panašios velniavos, kuri gąsdina kiekvieną Windows vartotoją. Be abejo Windows vartotojai gali pasirūpinti kokybiška apsaugos programine įranga, tačiau tai ne visada gelbsti. Ypač apmaudu, kai nepatyrę vartotojai ignoruoja antivirusinės programos pranešimus apie galimus atnaujinimus, o keisčiausia, kai vartotojai nepastebi jog baigėsi jų programos galiojimo laikas. Tokia situacija yra labai bloga, nes Windows vartotojai nuolatos prisigaudo virusų ir jiems vis reikia patyrusių vartotojų pagalbos, kad jie atstatytų sistemą į pradinę padėti. Žinoma, kad patyrę vartotojai nebijo tokių dalykų, nes jie elementariai sugeba patys apsisaugoti - nesilanko neaiškiose svetainėse, nediega nepatikrintų programų, nepatiki, jog laimėjo milojoną ir pan.
Windows sistemai galima būtų skirti -1 tašką už tokią problemą vartotojam, tačiau to neleidžia mūsų taisyklės. Todėl Windows tenkinasi 0-iu. O Linux gauna net 2 taškus. Ne tik už tai, kad Linux vartotojai gali jaustis saugūs, o dar ir todėl, kad Windows vartotojai be rimtų apsaugos programų net negali jungtis į internetą - virusą pasigausite momentaliai.

Įdomiai ir permainingai vyksta kova, tačiau ir vėl lygus rezultatas. Po šio rašinio seks užbaigiamasis įrašas, kuriame galutinai išsakysiu savo nuomonę apie pasirinkimą tarp šių dviejų sistemų. Atidesni skaitytojai jau gali bandyti nuspėti, kokia ji bus, nes ji sklando abiejuose įrašuose. Taip pat norėčiau pasiūlyti šiokią tokią avantiūrą - įvertinkite šį straipsnį pažymiu nuo 1 iki 10. Man nesvarbu kuo vadovaudamiesi man parašysite pažymį, tik norėčiau, kad savo pasirinkimą argumentuotumėte.

RSS Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.

--!>