Juozas Kaziukėnas blogas

„Įvaizdis dar ne viskas - troškulys yra viskas“, skelbė Sprite reklama. Šį kartą nekalbėsiu nei apie gėrimus, nei apie reklamą - šiandien kalbėsiu apie gerą ir blogą įvaizdį ir kokias problemas jie gali kelti. Įvaizdį nagrinėsiu autoriteto ir pagarbos požiūriu, nes mano manymu tai yra svarbiausios įvaizdžio dedamosios. Žinoma šis įrašas bus gana subjektyvus, nes remsiuosi daugiausia savo patirtimi, o kadangi dar niekada nebuvau neigiamo įvaizdžio barikadų pusėje, tai daugiausia ir rašysiu apie jį, nes nenoriu prisigalvoti nebūtų dalykų apie tai, kuo blogas įvaizdis ir autoriteto neturėjimas yra šaunus. Be to, vis labiau džiaugiuosi, kad pradedu liesti, ne vien IT temas, nes juk ne visiems tai rūpi ir kartais jau darosi nuobodu, kai visi dienos rašiniai apie vieną ir tą patį - kompiuterius.

Tapti autoritetingu žmogumi yra gana sudėtinga. Sudėtinga ne vien dėl to, kad autoritetas yra sunkiai išugdomas, o dėl to, kad autoritetas gali būti gana greitai nusmukdomas. Iš esmės, elementarus neigiamas įvykis gali sugriauti kitų teigiamą požiūrį į jūs ir susigrąžinti gerą vardą gali būti itin sunku. Tokia pati situacija ir su neigiamu įvaizdžiu arba autoriteto neturėjimu - pagerinti situaciją gali būti labai sunku, nes žmonės jau bus pripratę prie jūsų neigiamumo ir bet koks jūsų stengimasis elgtis geriau gali kelti tik įtarimą. Nors autoritetingi žmonės retai pasitaiko, tačiau nebūtina būti kitiems autoritetu - užtenka turėti elementarią kitų pagarbą (aka respect). Pagarba yra lengviau užsitarnaujama nei autoritetas, tačiau lengviau ir iššvaistoma, todėl pagarbos vertas žmogus nebūtinai visada išliks toks pats. Problema yra tame, kad dažniausiai žmonės yra tarpiniame variante - nei verti pagarbos, nei verti paniekos. Toks žmonių išsidėstymas yra gana natūralus, nes visgi didžiajai daliai žmonių socialinių parametrų galioja varpo struktūra - didžioji dalis žmonių susitelkia grafiko viduryje, o tik labai maža dalis yra grafiko kraštuose. Nors tai natūralu, bet tai yra blogai, nes retas žmogus yra kažkuo išsiskiriantis iš kitų - visi kiti yra grafiko viduryje ir juos galima vadinti tiesiog „pilka mase“. Juos vadiname „pilka mase“, nes jie neužsitarnauja kitų pagarbos, tačiau nėra ir pernelyg neigiami personažai, vadinasi jie tiesiog nedaro kitiems įtakos ir gyvena „sau“. Akivaizdu, kad patekti į grafiko kraštą nėra lengva, kaip nėra lengva ir turėti stiprų autoritetą.

Teigiama pagarbos ir autoriteto savybė - kitų žmonių pasitikėjimas. Dažnu atveju teigiamu laikomas žmogus ne visada elgiasi tinkamai, tačiau tai jam yra atleidžiama ir laikoma kaip juokavimas arba tiesiog nesusipratimas. Beveik visada „geras“ žmogus sau gali leisti daugiau, nei „blogiukas“, nes jis bus vistiek suprastas. Žinoma, nereikia persistengti ir pradėti piknaudžiauti savo geru įvaizdžiu, tačiau beveik visada kažkur suklydę pagarbos neprarasite. Negaliu nepaminėti mokyklos, nes čia vis dar praleidžiu daug laiko - mokykloje geri mokiniai gali sau žymiai daugiau leisti. Triukšmauti, nusirašinėti, nedalyvauti pamokose, nedaryti namų darbų ir pan. yra „leidžiama“ tik gerai besimokantiems - „blogieji“ mokiniai už tai yra baudžiami, o „gerieji“ beveik visada nuo bausmės išsisuka. Kadangi aš save priskiriu prie „gerųjų“, tai toks mokytojų požiūris man yra palankus - neretai kiti lieka nuskriaustieji, o aš „išlipu sausas“. Žinoma tai yra labai neteisinga kitų mokinių atžvilgiu, tačiau juk niekas netrukdo susikurti teigiamo įvaizdžio, o po to juo naudotis. Nors tuo nepiknaudžiauju, tačiau pats faktas, kad galiu jaustis ramus dėl kai kurių dalykų yra labai šaunus - mokytojų pagarba besimokant mokykloje yra nepaprastai naudinga. Be abejo, būna įvairiausių nutikimų, tačiau geras įvaizdis dažniausiai gelbsti, o ir kiti žmonės ilgainiui priima tai kaip natūralų dalyką, nors neretai ir supyksta ar įsižeidžia dėl nevienodų sąlygų. Taigi galima drąsiai teigti, kad pagarbos vertas žmogus sau gali leisti daug, o aplinkiniai jį vistiek supras, tačiau peržengus ribą, viskas gali labai greitai apsiversti.

Tačiau pagarba ir autoritetas turi ir neigiamų savybių, kurių viena svarbiausių - perdėtas kitų žmonių tikėjimasis. Labai dažnai autoritetingas žmogus yra laikomas kažkokiu simboliu, kuris neklysta ir 24 valandas per parą yra laikytinas pavyzdžiu. Tokia situacija kartais priveda prie to, kad žmogus tiesiog palūžta ir nebe išgali lyderiauti - tai ypač dažnai pasireiškia mokykloje. Mokykloje visada yra gerai besimokantys, vidutiniokai ir blogai besimokantys (tapati varpo sistema), o iš gerai besimokančių yra visada tikimasi gerų rezultatų - aukštų pažymių. Keisčiausia, kai net gavęs 9-uką vietoje 10-uko pavyzdingas mokinys (aka moksliukas) nuliūsta, nes žino, kad kiti žmonės į jį žiūrės kreivai, o kartais net bus pasityčiota iš jo „prasto“ pažymio. Todėl labai seniai supratau, kad stengimasis palaikyti labai aukštą rezultatų lygį yra bevertis ir gaunant įvairesnių pažymių yra ne tik, kad lengviau nepalūžti, bet ir kitų žmonių požiūris yra visiškai kitoks. Be abejo, matematikos mokytoja beveik visada paburnoja, kai gaunu ne 10-uką, tačiau per kelis metus aš ją „išmokiau“, kad man tai nėra pats svarbiausias dalykas ir 9-ių vidurkis man yra tikrai pakankamas, nors galėčiau nesunkiai turėti 10-imt. Tokia pati situacija buvo ir su pirmąją pasaulio raketė Roger Federer, kuris po ilgos pergalių serijos pralaimėjo - žmonės tiesiog net neįsivaizdavo, kad jis gali pralaimėti, todėl jo pralaimėjimas buvo sutiktas su didžiule nuostaba. Tačiau Roger išliko ramus ir pakomentavo, kad „jūs patys išauginote bulių, kuris niekam negali pralaimėti“ (citata netiksli) - jo pralaimėjimas jam buvo natūralus dalykas, o susikurtas įvaizdis jam tai trukdė padaryti.

Tikriausiai bus geriau, jei nepadarysiu jokių baigiamųjų išvadų ir paliksiu laisvės jūsų apmąstymams - visgi ši tema yra gana asmeniška ir tikiu, kad kiekvienas jai turi savą požiūrį. Turbūt užteks to, kad pasakysiu, jog gerą autoritetą susikurti sunku, tačiau jis ne visada yra naudingas ir visuomenė kartais iškreipia požiūrį į autoritetingus ir pagarbos vertus žmones. Kol kas aš dar jaunas, tai pagarbą užsitarnauju tik bendraamžių tarpe, tačiau labai džiaugiuosi, kad parašiau šį įrašą - po kelių metų galėsiu palyginti kaip pasikeitė požiūris į mane ir pagarbos samprata.

Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.