Pasinaudojęs Google ir (daugiausia) LinkedIn pagalba susiradau keletą užsienyje besimokančių ir ten jau kurį laiką gyvenančių lietuvių - mane itin domino jų požiūris į gyvenimą anapus Lietuvos sienos. Harvardo universiteto studentas Karolis Balčiūnas savo bloge svarsto apie man labai svarbų klausimą - grįžti ar negrįžti į Lietuvą. Mano situacija kitokia - aš dar net neišvykęs, tačiau kai iki to lieka vargani trys mėnesiai, tai nelauktai imi ir apie tai susimąstai.

Kodėl žmonės išvis išvažiuoja? Dėl įvairių priežasčių, bet visi daugiau ar mažiau protingi žmonės išvyksta, nes tikisi geresnių galimybių, aukštesnės mokslo kokybės ar pan. Aš nepritariu „aklam“ išvažiavimui, kur tavęs niekas nelaukia ir tu 12 valandų per parą skini pomidorus, tačiau tokį kelią pasirenka toli gražu ne visi. Tikrai nevažiuočiau, jei manyčiau, kad VU ar KTU universitetų žinios man bus naudingos. Tikrai nevažiuočiau, jei matyčiau, kad čia man už darbą mokės tiek, kiek aš esu vertas. Man užsienis žada geresnes galimybes ir malonesnį gyvenimą.

Neseniai buvau susitikęs su senai matytais draugais (išėjusiais į kitas mokyklas ir pan.), taigi teko ir jiems papasakoti savo ateities planus. Pernelyg nenustebau, kai dažnas klausė kuo nepatinka Lietuvoje ir pan. Spėjau pastebėti, kad išvažiavimas kažkur kitur laikomas tėvynės išdavimu ir vos ne tiesioginiu lietuvių įžeidimu. Nors tai netaikoma visiems, bet žmonėms turbūt atrodo, kad jei jau gimei Lietuvoje, tai visą gyvenimą čia ir turi praleisti, nes juk reikia kelti šalies BVP, gimdyti naujus lietuvius ir pan. Man atrodo kitaip, todėl nesijaučiu kažkokiu Lietuvos priešu ir net negalvoju apie Lietuvos išsižadėjimą.

Turbūt akivaizdu, kad jei man pavyks įsikurti, gerai baigti universitetą, galų gale rasti gerą darbą, tai į Lietuvą grįžti neskubėčiau. Labai ilgai mokiaus ir dirbau tam, kad galėčiau savo gyvenimą susieti su interneto projektais ir elektronine prekyba. Nieko keisto, kad Lietuvoje ši sritis dar tik įsibėgėja, atsiranda pirmieji rimti projektai, bet visgi daugelyje užsienio (Europos) šalių tai jau žymiai geriau išvystyta. Galima teigti, kad aš turėčiau likti Lietuvoje ir pats prisidėti prie šios srities tobulėjimo, tačiau man atrodo, kad tik kurį laiką pasisėmus patirties užsienyje įmanoma tinkamai kurti sferą Lietuvoje.

Žvelgiant iš materialistinės pusės, mano srities specialistai Didžiojoje Britanijoje, o tuo labiau JAV yra vertinami žymiai geriau. Ne vien tai, kad jie gauna daugiau įdomių projektų (kas mane labiausiai domina), bet ir faktas, kad atlyginimai yra tikrai žymiai didesni. Galima labai daug svaičioti, tačiau juk viskas vistiek susieina į pinigus, nes be jų neturėsi namo, mašinos, o tavo šeima jaus stygių. Pinigų niekada nebūna per mažai, todėl ir su „lietuviškuoju“ atlyginimu galima padoriai išgyventi, bet jei gali gauti daugiau, tai ar protinga to atsisakyti? Manau ne, todėl gavęs gerą progą, ja tikrai nedvejodamas pasinaudosiu.

Dabar man atrodo taip. Dabar ir kitatautė žmona atrodo labai atgrasančiai, bet po 5 metų tai jau gali būti realybė (tai tik mintis, ne mano planai). Žinoma, kad situacija keisis, atsiras namų ir viso „lietuviškumo“ ilgesys, tačiau kol save geriau sugebėsiu realizuoti užsienyje, tol ten ir liksiu. Renkuosi negrįžti ir nesijaučiu Lietuvos išdaviku.

RSS Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.

--!>