Juozas Kaziukėnas blogas

Prieš kurį laiką rašiau apie tai, kaip Ubuntu sistemoje pasidaryti virtualią Windows sistemą. Nuo to laiko ją naudojau jau daugybę kartų, taigi jei jūs dar neišdrįstate jos išbandyti, tai šį kartą parodysiu kokius didžiausius virtualizacijos pliusus aš radau ir kodėl jau beveik iki galo atsisakiau noro mesti Linux. Išties ir vėl prisiminiau tą mielą jausmą ir džiaugsmą susitvarkyti Linux taip, kaip tau patinka, o tas funkcionalumas ir „lengvumas“, kurį man duoda Linux, tiesiog užburia. Tačiau užteks apie mano nuokrypius ir grįžtame prie virtualizacijos.

Pradėsiu nuo to, kad virtualioje sistemoje įdiegiau šį paketą - be jo nešiojamojo kompiuterio pelė veikė labai netiksliai. Be to, virtualioje sistemoje klaviatūros išdėstymas buvo labai netvarkingas (nesutapo beveik nei vienas klavišas), taigi sprendimo ieškojimas nuvedė iki to, kad įdiegiau pačią naujausią versiją iš kūrėjų puslapio - problema dingo. Tingėjau aiškintis tikslesnę problemos priežastį, tačiau kiek pavyko išsiaiškinti - VirtualBox dirba su klaviatūra ne tiesiogiai (nieko keisto), todėl vis išlenda klaviatūros modelių, kurie ne teisingai emuliuojami. Šios dvi problemos buvo gana lengvai pašalintos, taigi jei kyla problemų, tai pirmiausia įsitikinkite tuo, kad naudojate naujausią versiją ir nepamirškite aplankyti klaidų puslapio.

Dažnas galvoja, kad virtualizuotos sistemos yra lėtos. Tokie žmonės klysta ir klysta labai smarkiai. Kompiuterių testams visada naudoju CrystalMark įrankį, nes jis nemokamas ir veikia gana šauniai. Gaila, kad neatsimenu savo kompiuterio rezultatų kai Windows sistema dar veikė be virtualizacijos, tačiau virtualios sistemos greitis mane tiesiog pribloškė: HDD skaitymo greitis - 80 mb/s, RAM skaitymo greitis - 4 Gb/s ir t.t. Be abejo, kad vaizdo plokštės testas buvo apgailėtinas, tačiau visa pagrindinė sistemos dalis veikė labai sparčiai ir netgi žymiai greičiau nei tikėjausi. O ką jau kalbėti apie tai, kad jos greitis buvo didesnis už mano brolio stacionarų kompiuterį. Išvada paprasta - grafikos plokštės nereikalaujantiems darbams virtuali sistema yra tiesiog puikus pasirinkimas.

Virtuali sistema yra ir patogi naudoti. Jau rašiau apie tai, kad įdiegti VirtualBox yra juokų darbas, o tolesnis mano patyrimas dar ir įrodė, kad dabar su ja yra ir be galo patogus. Man labai patiko tai, kad tai, ką kopijuoju Linux sistemoje, galiu pasiekti ir iš Windows, todėl kai reikia išbandyti kokią nors svetainę, tai nereikia galvoti kaip persikelti adresą, o tiesiog paimi ir nusikopijuoji. Be to, kadangi naudojami diskai yra virtualūs, tai tikrojoje sistemoje jie yra pasiekiami kaip paprastos rinkmenos, todėl juos galite laisvai kopijuoti ar net dalintis su draugais - sistema vistiek veiks (tikėtina). Patogu ir tai, kad virtualią sistemą galima suspenduoti - paspaudžiame „Pause“ ir sistema užmiega, tačiau užmiega taip, kad virtuali sistema apie tai nežino ir ją iš naujo paleidus jos būsena pratęsiama.

Virtuali sistema yra gėris. Virtuali sistema yra patogi. Virtuali sistema puikiai tinka darbui. Ko dar reikia? Man nieko, todėl puikiai ja naudojausi ir jau beveik spėjau pamiršti savo „kreivas“ mintis ir norą mesti Linux. Norėjau Windows ir jų teikiamų savybių, tačiau bijojau atsisakyti Linux - dabar viską turiu vienoje vietoje. Šaunu!

Visai neseniai skundžiausi keletu man kilusių problemų, tačiau kol kas vis dar bandau jas pašalinti ir nepalikti Linux bendruomenės tokia negražia forma. Puikus dalykas visose operacinėse sistemose yra virtualizacija. Tai labai platus terminas, tačiau aš šiandien paliesiu vieną jo aspektą - galimybę viename kompiuteryje veikti keletai operacinių sistemų (netgi operacinių sistemų virtualizavimas turi daugybę skirtingų būdų), o svarbiausia man - Windows XP dirbti Ubuntu sistemoje. Virtualizacija naudojama jau nuo 1960 metų, taigi tai nėra kažkas naujo, tačiau asmeniniuose kompiuteriuose ši funkcija pradėta naudoti gana neseniai, todėl dar nėra plačiai paplitusi. Todėl išbandykime ir mes!

Kažkada vedamas sportinio intereso buvau susikūręs XEN virtualizacijos serverį, kuris naudojamas tarnybinėse stotyse kaip pagrindinis įrankis sujungus visų kompiuterių išteklius sukurti keletą virtualių sistemų. Pavyzdžiui serveriai.lt teikia paslaugą „Virtualus dedikuotas serveris“, kurios teikiami serveriai skiriasi nuo tikrų tuo, kad jie yra virtualūs - sukurti pasitelkiant virtualizaciją. Tarnybinėje stotyje stovi 100 tikrų serverių, tačiau galima laisvai parduoti 200 ar dar daugiau virtualių serverių - virtualizacija leidžia naudingai išnaudoti serverių resursus ir taip sumažinti serverių kaštus. Naudojantis tokia programine įranga kaip XEN visi 100 serverių sujungiami į vieną loginį vienetą, kurio išteklius naudoja neribotas kiekis virtualių serverių. XEN gudriai paskirsto realius resursus, todėl tikrųjų serverių apkrova visada lygi, nes bendra virtualių serverių apkrova išdalinta visiems tikriesiems serveriams. (Be abejo serveriai.lt galbūt elgiasi kitaip, tačiau mano aprašytas būdas yra naudojamas dažniausiai)

Pagrindinė problema su XEN - jai reikia modifikuoto Linux branduolio (Kernel), todėl patogiai naudotis namų reikmėms vargiai įmanoma. Tačiau prieš pradėdami bandyti sukurti virtualią sistemą draugiškais įrankiais, pasižiūrėkime kokia iš to nauda. Jos naudą aš iliustruosiu savo pavyzdžiu. Aš virtualizaciją naudoju labai paprastu tikslu - kad galėčiau besinaudodamas Linux patogiai pasiekti ir Windows sistemą. Windows man prireikia nedažnai, tačiau visgi prireikia ir vien tik dėl to turėti dvi įdiegtas sistemas būtų tiesiog nepatogu. Todėl aš naudoju virtualizaciją, kurios pagalba aš galiu Windows sistemą atsidaryti tiesiog atskirame lange lyg paprastą programą. Aukščiau pateiktoje nuorodoje į Wikipedia.org straipsnį rasite daugybę kitų panaudojimo pavyzdžių, tačiau namų vartotojai dažniausiai naudojasi virtualiomis sistemomis vien tik tam, kad skirtingų operacinių sistemų aplinkas galėtų naudoti laisvai. Man būtų įdomu sužinoti kam esate naudoję virtualizaciją jūs, todel laukiu nuomonių komentaruose.

Įdiegti virtualią sistemą yra gana paprasta, jei tai darome tinkamais įrankiais. Aš naudosiu VirtualBox programą nes ji yra nemokama, funkcionali ir lengvai valdoma. Anksčiau naudojausi mokamais VMware įrankiais, tačiau ilgainiui jų atsisakiau, nes nebemačiau prasmės vogti, kai yra tikrai šaunių nemokamų produktų. Labai šaunu yra tai, kad VirtualBox programa yra Ubuntu paketų serveryje, todėl šios sistemos vartotojams nereikia rūpintis tinkamais diegimo šaltiniais. Pradėkime nuo to, kad atidarytoje konsolėje rašome:

sudo apt-get install virtualbox

Ši komanda įdiegs VirtualBox įranki ir visus jam reikalingus priedus. Jei jūs naudojatės ne Ubuntu sistema arba tiesiog apt-get neranda reikalingų paketų, tai apsilankykite programos tinklalapyje ir parsisiųskite ją kaip atskirą paketą. Nežinau kodėl, bet pirmą kartą diegiant, programa nesugebėjo automatiškai įkrauti būtino Linux branduolio modulio, todėl programą perdiegiau iš naujo ir viskas suveikė. Po trumpo diegimo programą paleidžiame iš programų meniu arba taip pat iš konsolės:

sudo virtualbox

Jei norite savo vartotoją galite priskirti prie reikiamos vartotojų grupės ir programą galėsite paleisti be savo slaptažodžio, tačiau man tas netrukdė. Pasileidusioje programoje spaudžiame mygtuką „New“ ir pasinaudoję vedliu sukuriame virtualią sistemą. Vėliau spaudžiame „Start“ ir galime pradėti sistemos diegimą. Mano tikslas buvo įdiegti Windows XP sistemą todėl jos diegimą ir pradėjau - diegimo vedlyje pasirinkau „Windows XP“ sistemos tipą, sukūriau virtualų diską ir sistemai priskyriau realų DVD diskų įrenginį. Mano nuostabai, sistema įsidiegė labai greitai - visas procesas užtruko vos 40 minučių (nešiojamasis kompiuteris veikė maksimaliu pajėgumu). Įdomiausia, kad diegiant sistemą aš galėjau kuo puikiausiai naudotis Ubuntu sistema, o apie vykstantį diegimą man primindavo tik vis nenutylantis DVD diskų įrenginys. Pradėkime naudotis!

Virtualizacijos kaštai tėra Windows licenzijos kaina, tačiau juk ne paslaptis, kad mažai kam tai rūpi - yra ir kitų būdų ją gauti. Todėl jei jums nuolatos prireikia Windows sistemos, tačiau pagrindine norite turėti Linux - siūlyčiau išbandyti virtualizaciją. Sparta žinoma nesieks to, kas galėtų būti pasiekiama naudojantis tikra sistema, tačiau patogumas yra neapsakomas, o retkarčiais dirstelti į Internet Explorer spartos yra per akis. Be to, net jei virtualioje sistemoje prisiveistų virusų ar kitų kenkėjiškų programų jie neturės jokios įtakos jūsų realiai sistemai, todėl dėl greitesnio darbo galite net nenaudoti antivirusinės sistemos. Kaip jums sekėsi?

Šiandien Linux naudoju jau turbūt daugiau nei metus, tačiau tikriausiai ši kelionė priėjo savo galą. Šiame įraše paaiškinsiu kodėl nusprendžiau palikti Linux ir grįžti prie sistemos, kurią tokį ilgą džiaugiausi palikęs - Windows. Be abejo yra dalykų prie kurių labai smarkiai pripratau, tačiau kuo toliau tuo daugiau atsiranda dalykų, kurių tiesiog negaliu pakęsti. Juk elementaru, kad darbo ar namų kompiuteris turi tiesiog veikti, o begaliniams žaidimams su Linux nustatymais laiko turi toli gražu ne kiekvienas. Taip pat kviečiu išsakyti savo nuomone klausimu „Kodėl nesinaudojate Linux?“ - galbūt surasime panašumų.

Windows tiesiog veikia, Linux tiesiog veiks

Įsigijęs nešiojamąjį kompiuterį jame iškart radau įdiegtą Windows XP operacinę sistemą, bet kadangi jau senai žinojau, kad naudosiuosi Linux, tai ją iš kart ir ištryniau. Tačiau, įdiegtoje sistemoje veikė viskas - pirštų antspaudų skaitytuvas, disko apsauga nuo sukrėtimų (galbūt ji veikia ir Linux?..), visi papildomi klaviatūros klavišai ir t.t. Linux čia mane tiesiog pribloškė tuo, kad po sistemos įdiegimo neveikė niekas - kiekvieną specifinę nešiojamojo kompiuterio funkciją reikėjo derinti „rankomis“. Serverinei programinei įrangai tai yra iš ties naudinga, nes kiekvieną sistemos aspektą galima suderinti menkiausiu aspektu, tačiau darbo ar namų kompiuteriui tai yra tiesiog nepateisinama. Juk žmonės tiesiog nori naudotis.

Įdomiausia, kad Linux operacinei sistemai yra parašyta daugybė įvairių programų diegimo aprašymų, tačiau jie ne visada veikia. Ypač didelės problemos yra su nešiojamaisiais kompiuteriais - priversti juos dirbti taip, kaip Windows sistemoje yra turbūt net neįmanoma. Pradėkime nuo to, kad įdiegiau pirštų antspaudų skaitymo programą. Deja, visą sistemą teko perdiegti, nes nebeveikė joks prisijungimas prie sistemos, o be jo net neįmanoma ištrinti programos. Po tokio potyrio tiesiog nusprendžiau nenaudoti pirštų antspaudų skaitytuvo - tegu bent sistema veikia, o aš pasistengsiu prisiminti tuos nelemtus slaptažodžius. Šią nesėkmę šiek tiek užgožė tai, kad bent vaizdo plokštės, garso ir tinklo tvarkyklės veikia iš kart - internetu galima naudotis iš kart!

Įdomybės tuo nesibaigė - vėliau pabandžiau suderinti visus klaviatūroje esančius papildomus klavišus. Viena tvarkyklė leidžia naudoti vienus, kita - kitus, o abi kartu niekaip neveikia. Po tokio akibrokšto susitaikiau, kad man užteks ir garso/muzikos reguliavimo, tačiau ir šiuos klavišus valdantis įrankis lūžinėja kas kelias valandas. Galima būtų teigti, kad įmanoma išsiversi ir be papildomų įrankių, tačiau jei jau turiu funkcionalų nešiojamąjį kompiuterį tai labai natūralu, kad noriu išnaudoti visas jo galimybes. Kaip jau minėjau anksčiau - Linux viskas gali būti sutvarkyta, suderinta, tačiau tam prireiks daugybės valandų derinimo ir niekas nėra atsakingas už tai, kad po eilinio atnaujinimo viskas nenustos veikti (taip irgi buvo atsitikę).

Linux - daug nemokamų ir prastų programų

Linux vartotojai visada pažymi, kad Linux operacinei sistemai yra sukurta daugybė nemokamų įrankių ir jie visai šaunūs. Na taip - Firefox, Gimp, Open Office yra tikrai padorūs įrankiai, tačiau ar jūs matėte kokia situacija su kitomis programomis? Tiesiog apgailėtina, nes surasti stabiliai veikiančią, grafinei aplinkai tinkančią ir funkcionalią programą tikrai nėra lengva. Aš netgi pripratau diegti visas įmanomas programas atliekančias norimą funkciją, nes šansas, kad veiks pirmoji, lygus nuliui. O padoraus FTP kliento neradau iki šiol - tenka naudoti konsolės funkcijomis. Kuo toliau, tuo labiau darbas su Linux man panašus į sadizmą.

Vakar pabandžiau žiūrėti filmą - standartinė kompiuterio užduotis. Pasileidau patį pirmą pasitaikiusį vaizdo grotuvą ir bandau žiūrėti. Būtų šaunu jei viskas veiktų iš kart, tačiau garsas ir vaizdas groja atskirai - jų laikas skiriasi apie 2 sekundes. Tokį nesutapimą būtų galima pakęsti, tačiau juk tai tik filmo peržiūra, kuri net nereikalauja galingo kompiuterio. Vėliau sekė visų iš eilės programų bandymas, jų nuostatų kaitaliojimas ir nusivylimo atodūsiai. Viena programa nulūždavo dar nepasileidusi, kita skundėsi, kad nėra vaizdo kodekų, trečia nesugebėjo groti netrūkinėdama ir t.t. Pabandžiau panaršyti Ubuntu forumus ir iškart pamačiau, kad tokios problemos nėra retos - šį vakarą apseisime be filmo.

Galėčiau be galo vardinti programas ir įrankius, kurie tiesiog neveikia. Tačiau dar blogiau yra su sistema - nejaugi jūs pamanėte, kad joje viskas veikia šauniai. Jau įdiegus sistemą neveikė kompiuterio suspendavimas į RAM atmintį, išsikrovus akumuliatoriui kompiuteris išjungiamas „kietai“, o ne taip, kad būtų išsaugomi visi sesijos duomenys ir t.t. Deriname, deriname ir deriname, kol tiesiog galų gale tai atsibosta - turime sistema, kurioje viskas veikia paviršutiniškai ar net iš vis neveikia. Su malonumu prisimenu tuos Windows laikus, kai įdiegdavai programą ir žinojai, kad ji tiesiog veiks, o Windows sistema nors ir ribotai, tačiau pakankamai gerai atliks visas savo funkcijas.

Išvados

Nekartą skatinau žmonės naudoti Linux namams, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejoju šiuo sprendimu. Niekada nesiskundžiau savo žiniomis kompiuteriuose, tačiau net Linux veikimo kartais nesugebėdavau pažaboti - sistema veikia, programos funkcionuoja, tačiau ne taip kaip galėtų. Kol kas dar palauksiu Ubuntu 8.04 pasirodymo, tačiau kažkodėl net nesitikiu, kad situacija smarkiai pagerės - ir vėl reikės derinti, tvarkyti ir naršyti nesibaigiančius pagalbos forumus. Linux yra šauni sistema, tačiau man ji darbo kompiuteriui netinkama - neturiu nei tiek noro, nei tiek laiko žaisti su jos nustatymais ir tikėtis, kad „va dabar, tai jau tikrai viskas veiks“. Windows tiesiog veikia…

Ar žinai, kad komandine eilute valdyti serverį ar nutolusių kompiuterį yra žymiai paprasčiau nei kitais įrankiais?

Kadangi paskutiniuoju metu nemažai laiko praleidžiu tvarkydamasis nežinau.lt serveryje, tai teko prisiminti ir naujai išmokti nemažai Linux komandų. Nors savo nešiojamajame kompiuteryje naudoju Ubuntu sistemą, tačiau didžiąją dalį darbų joje atlieku įvairiais grafinę vartotojo sąsają turinčiais įrankiais. Todėl norėčiau pasidalinti puikiu Linux komandų aprašu - Išmok Unix per 10 minučių. Jame pateiktos visos dažniausiai vartojamos komandos, kurių užteks beveik visoms standartinėms užduotims. Žinoma prireikus kažkokios specifinės programos jos aprašymo čia nerasite, tačiau tokiu atveju pasinaudokite pačia paprasčiausia komanda:

programa —help

Turbūt visos programos su šia komanda gražins visus įmanomus parametrus ir jų aprašymus, taigi beliks tik juos panaudoti. O svarbiausia - improvizuokite!

Jau labai senai naudoju Skype pokalbių programą. Ją pradėjau naudoti prieš kelis metus, kai nenumaldomai artėjo jos pakilimo viršūnė. Didžiausia problema ta, kad aš esu prie jos „prirakintas“ dėl kontaktų kiekio - mano adresyne jų yra virš šimto ir atsisakęs šios programos prarasčiau nemažai (ne)svarbių kontaktų. Atrodytų, kad tai nėra labai jau didelė problema, nes galima bendrauti ir kitokiais būdais, tačiau tokios programos labai praverčia norint skubiai susisiekti su keletu žmonių. Ypač tai naudinga kai noriu sužinoti apie užduotus namų darbus - išsiunčiu žinutę mažiausiai 10-iai žmonių ir atsakymas ateina žymiai greičiau ir pigiau, nei skambinant visiems iš eilės. Tačiau visgi aš noriu pabėgti nuo Skype…

Skype, kaip programa yra geras dalykas, bet kodėl, po velnių, jos kūrėjai primiršo Linux vartotojus? Šiuo metu esanti naujausia Skype versija - 2.0.0.27 Beta. Skype for Linux naudoju jau nuo 1.3 versijos ir niekada ši programa tinkamai neveikė. Viskas prasidėjo nuo to, kad atnaujinus Skype versiją iki 1.4, dingo galimybė kontaktus grupuoti, t.y. nuo tada jie rodomi kaip vienas sąrašas. Turint ilgą sąrašą grupavimas yra iš ties svarbus, nes atsirinkti tarp dešimčių prisijungusių vartotojų kartais būna sudėtinga. Be to, dar nei viena Skype versija teisinai nesekė mano statuso. Windows sistemoje po 10 minučių neaktyvumo jūsų statusas pakeičiamas į nutolusio (angl. away), o po 15 min. - nepasiekiamo (angl. not avalaible). Tai iš ties naudinga funkcija, nes kitu atveju, visiems atrodo, kad tu esi nuolatos prisijungęs. Tik nuo 2-osios versijos ši galimybė atsirado Linux sistemoje, tačiau ji tiesiog neveikia - jei statusas pakeičiamas, tai jis niekada nebegražinamas atgal, o ir skirtumo tarp nutolusio ir nepasiekiamo nėra, nes vienas iš šių statusų atsiranda beveik atsitiktinai. Linux versijoje yra daugybė kitų kreivų „funkcijų“ - netaisyklingai veikia judėjimas klavišais per kontaktų sąrašą, prastas programos stabilumas ir t.t. Apskritai, Skype for Linux yra tinkama naudoti tik iš dalies, taigi geriau ieškokite alternatyvų…

Nesu didelis konkrečių dalykų fanas, tačiau Google ir visi jos produktai yra tame mažame mėgstamų dalykų sąraše. Ne todėl, kad tai Google, o todėl, kad šios kompanijos produktai iš ties geri. Ne išimtis ir pokalbių tarnyba Gtalk. Ji neturi tiek daug ir įspūdingų funkcijų, kaip mano išpeiktasis Skype, tačiau ji tiesiog veikia ir veikia visur vienodai gerai. Turbūt svarbiausia šios programos savybė - ji yra Google pašto dalis, t.y. besinaudodamas paštu aš automatiškai esu prijungiamas prie Gtalk. Tai iš ties puiku, nes norint persimesi žodžiu su kolega, man nereikia ieškoti pokalbių programos, o užtenka tik prisijungti prie pašto su bet kokia naršykle ir pokalbių programa atsiduria prieš akis. Be to, Gtalk gali naudotis visi Google mail vartotojai, todėl man užtenka žinoti žmogaus el. pašto adresą ir aš jį galiu pasikviesti pokalbiui. Su Skype to padaryti nepavyks, nes tiek slapyvardžiai, tiek tikrasis vardas dažnai neatitinka realybės (pvz.: sexy_boy_69 ar pan.), todėl be realaus žmogaus žinios jį pokalbių tarnybos tinkle surasti yra gana sudėtinga. O vien ko verta tai, kad besišnekėdamas su kontaktu, aš galiu laisvai naršyti po paštą. Gtalk yra pavyzdys krypties perkelti darbastalio programas į interneto naršyklę ir dar labai geras!

Nežinau, kodėl Skype tokia populiari, gal dėl to, kad žmonės nežino esančių alternatyvų? Man Skype yra visiškai netinkama naudojimui, todėl stengiuosi naudoti alternatyvas, kurių viena yra Google kūrinys Gtalk. Jei dar nenaudojate - išbandykite, o jei jau naudojatės pasidžiaukite kartu su manimi :)

Tiek pirmojoje, tiek antrojoje kovos dalyje laimėtojas nepaaiškėjo, nes abi pusės pasidalijo vienodą skaičių taškų. Tačiau išvadą reikia priimti. Nors rašymo eigoje apžvelgiau daugybę mano manymu svarbių bruožų, bet tiesa tokia, kad visos išvados remiasi vartotojų norais ir poreikiais, t.y. ko vartotojas nori ir ką jam gali pasiūlyti konkreti sistema.

Turbūt svarbiausia - reikia pagalvoti ko jums reikia. Jei iš sistemos jums tereikia naršymo internete, filmų žiūrėjimo ar paprasto teksto parengimo, tai jums tiks abi sistemos. Tiek Linux, tiek Windows turi puikius kasdieniniam darbui skirtus įrankius, todėl jums neturėtų kilti jokių problemų. Be to, „šviežiai“ įdiegta Linux sistema (pvz.: Ubuntu ar OpenSuSE) turi visus reikalingus įrankius - Firefox naršyklę, OpenOffice.org biuro programų rinkinį, Amarok muzikos grotuvą ir t.t. Nors Windows siūlo tas pačias galimybes, tačiau su sistema įdiegti įrankiai nėra tokie galingi - juk Wordpad ar Notepad neatstos Microsoft Word. Todėl pirmoji išvada tokia, kad jei jūsų naudojimasis kompiuteriu yra paprastas ir nereikalaujantis specialių programų, tai jums tiks ir Windows, ir Linux. Bet aš jums rekomenduoju bent išbandyti Linux ir jos teikiamus privalumus, nes paprastiems darbas Linux tinka gal net ir geriau nei Windows.

Jei apsidžiaugėte, kad Linux gali jums tikti, verčiau dar pagalvokite, ar žaisite žaidimus? Viename iš straipsnų jau minėjau, kad Linux fronte situacija su žaidimais yra apgailėtina. Nors yra ir keletas Linux skirtų žaidimų - Unreal tournament, Quake, Doom serijos ir pan. tačiau jų yra gana mažai. Man, kaip žmogui žaidžiančiam žaidimus vieną kartą per mėnesį (ar rečiau), užtenka ir tų kelių pasirinkimų, tačiau aktyviems žaidėjams to bus tikrai per maža. Viena to priežasčių - DirectX, kuris veikia tik Windows, o žaidimų su juo sukuriama daugybė. Žinoma galima naudotis virtualizacijos ar emuliacijos technologijomis, tačiau kiek man teko bandyti, veikimo sparta yra pernelyg maža ir žaidimams žaisti ji yra netinkama. Taigi jei jūs esate žaidėjas, rekomenduoju pasilikti prie Windows sistemos, nes Linux siūlomų žaidimų spektras yra per mažas tikram žaidimų mėgėjui.

Kompiuterių entuziastams primygtinai siūlau išbandyti Linux. Jei turite pakankamai žinių, patyrimo ir noro, iš Linux sistemos galite gauti labai daug. Antrojoje kovos dalyje minėjau, kad Linux sistema yra itin paprastai derinama ir modifikuojama, taigi patyręs vartotojas ją nesunkiai turėtų prisiderinti savo poreikiams. Be to, Linux sistemoje yra puikių įrankių programavimui, tinklo priežiūrai, serverio kūrimui ir pan., taigi su sistema jūs galėsite atlikti daugybę skirtingų užduočių. Kompiuterių entuziastai taip pat turėtų džiaugtis ir įdomumu naudotis kompiuteriu, kurio Windows sistema neteikia. O išvada tokia - jei jūs esate kompiuterių entuziastas, Linux sistemą išbandyti tikrai verta ir net neabejoju, kad išbandę rasite nemažai malonių ir naudingų dalykų.

Galutinė subjektyvi išvada tokia, kad tiek Windows, tiek Linux yra puikios sistemos. Jos puikios tuo, kad abi turi savo vartotoją, kuris tuo tarpu turi savus poreikius. Nemanau, kad reikėtų primygtinai skatinti visus pereiti prie Linux, nes Windows turi labai rimtų kozirių, iš kurių vienas (labai svarbus ypač jauniems žmonėms) - žaidimai. Linux verta išbandyti visiems, tačiau pasilikti tikriausiai lemta labiau patyrusiems ar nereikliems programoms žmonėms. Draugystė.

Vakarykštis mano tiklaraščio įrašas paskatino nemažai skaitytojų išsakyti savo nuomonę įrašo komentaruose. Tai mane labai nudžiugino, neskaitant to, kad didžioji dalis komentarų buvo nukreipti prieš mano mintis. Tokia tiesa, kad kiekvienas turi savo požiūrį ir jį atkakliai gina. Todėl šį kartą iš kart noriu trumpai pristatyti kodėl ir iš kur kyla šios idėjos - aš remiuosi mano numanoma situacija Lietuvoje, kai didžioji dalis kompiuterių vartotojų pradeda ir naudojasi Windows operacine sistema.

Populiarumas. Nežinau kaip jums, tačiau man tai yra gana svarbus aspektas. Žinoma, ne visada reikia vadovautis „bandos“ instinktu, tačiau operacinės sistemos populiarumas lemia gana daug dalykų. Pirmiausia - populiari sistema automatiškai garantuoja galimybę iškilus problemai konsultuotis su pažįstamais ir draugais. Ypač tai aktualu visiškai nepatyrusiems vartotojams, nes jiems reikia pagalbos ir kiekviena rimtesnė problema jiems gali sukelti didžiules problemas. Apytiksliai 7-oje klasėje mano klasiokai labai mėgo dalintis kompiuteriniais žaidimais, o ar tai būtų įmanoma jei būčiau naudojęsis Linux? Nelabai. Be to, populiarumas garantuoja ir geresnį bei platesnį programų pasirinkimą. Tai ypač aktualu turintiems specifinę įrangą. Kažkada norėjau prisijungti skenerį, tačiau internete radau, jog vienintelė egzistuojanti Canon tvarkyklė mano modelio nepalaiko. Nežinau ar dabar situacija pasikeitė, tačiau kai negali naudotis įranga, kuri puikiai veikia Windows sistemoje, jautiesi šiek tiek keistai.
Įrangos tvarkyklės ir suderinamumas kol kas yra Windows pusėje, nes tvarkykles šiai sistemai surasti yra žymiai paprasčiau nei Linux, taigi už tai Windows įgauna 1 tašką. Be to, Windows smogia kontra smūgį - visi jūsų kaimynai tikriausiai naudojasi Windows, todėl pagalba ir patarimai jums garantuoti, tai jau 2-asis taškas.

Konfigūravimas. Nors Linux vartotojai džiaugiasi tuo, kad jų sistema yra labai lengvai konfiguruojama ir pritaikoma visiems poreikiams, tačiau tiesa tokia, kad ne visi konfigūravimo procesai yra paprasti ir dažnai reikalauja specifinių žinių. Sistemų administratoriai dažnai tyčiojasi iš Windows sistemose esančių vedlio (angl. wizard) tipo konfigūravimo procesų, o dar didesnį pyktį jiems kelia numatytieji (angl. default) nustatymai, kuriuos ne visada galima pakeisti. Čia ir susipina šios dvi operacinės sistemos, nes nepatyrusiems vartotojams norisi viską atlikti kuo paprasčiau ir su išsamiais paaiškinimais. Be to, jau iš kart puikiai sukonfigūruota sistema gera tuo, kad ji iš kart paruošta darbui. Tačiau kita barikadų pusė, patyrę vartotojai, nori plačių galimybių, kurios dažnai įmanomos tik per specifines vietas - sistemos registrą, konfigūracijos rinkmenas ir t.t. Nors Linux sistemos Ubuntu, OpenSuSE ir pan. jau būna paruoštos darbui, tačiau norint pasiekti maksimaliai priimtiną variantą reikia gana gilių sistemos struktūros žinių. Palyginęs darbą su tuo, kai dar naudojau Windows, galiu drąsiai teikti, kad nustatymų tvarkymas buvo paprastesnis, tačiau ribotas.
Sunku pasakyti kuri operacinė sistema laimėjo šią kovą. Linux uždirba savo 1-ąjį tašką už konfigūravimo galimybes, o Windows nenusileidžia ir gauna 1-ą tašką už konfigūravimo paprastumą. Rezultatu 3:1 stipriai pirmauja Windows.

Saugumas. Saugumas tai dar vienas su populiarumu susijęs dalykas. Dėl ganėtinai mažo Linux sistemos populiarumo Linux sistema yra neabejotinai saugesnė, nes pagrindinė virusų ir kitokių kenkėjų kūrėjų kova nukreipta prieš Windows vartotojus. Taip jau yra, kad dirbdamas su Linux nesijaudinu dėl virusų, šnipinėjimo programų ir panašios velniavos, kuri gąsdina kiekvieną Windows vartotoją. Be abejo Windows vartotojai gali pasirūpinti kokybiška apsaugos programine įranga, tačiau tai ne visada gelbsti. Ypač apmaudu, kai nepatyrę vartotojai ignoruoja antivirusinės programos pranešimus apie galimus atnaujinimus, o keisčiausia, kai vartotojai nepastebi jog baigėsi jų programos galiojimo laikas. Tokia situacija yra labai bloga, nes Windows vartotojai nuolatos prisigaudo virusų ir jiems vis reikia patyrusių vartotojų pagalbos, kad jie atstatytų sistemą į pradinę padėti. Žinoma, kad patyrę vartotojai nebijo tokių dalykų, nes jie elementariai sugeba patys apsisaugoti - nesilanko neaiškiose svetainėse, nediega nepatikrintų programų, nepatiki, jog laimėjo milojoną ir pan.
Windows sistemai galima būtų skirti -1 tašką už tokią problemą vartotojam, tačiau to neleidžia mūsų taisyklės. Todėl Windows tenkinasi 0-iu. O Linux gauna net 2 taškus. Ne tik už tai, kad Linux vartotojai gali jaustis saugūs, o dar ir todėl, kad Windows vartotojai be rimtų apsaugos programų net negali jungtis į internetą - virusą pasigausite momentaliai.

Įdomiai ir permainingai vyksta kova, tačiau ir vėl lygus rezultatas. Po šio rašinio seks užbaigiamasis įrašas, kuriame galutinai išsakysiu savo nuomonę apie pasirinkimą tarp šių dviejų sistemų. Atidesni skaitytojai jau gali bandyti nuspėti, kokia ji bus, nes ji sklando abiejuose įrašuose. Taip pat norėčiau pasiūlyti šiokią tokią avantiūrą - įvertinkite šį straipsnį pažymiu nuo 1 iki 10. Man nesvarbu kuo vadovaudamiesi man parašysite pažymį, tik norėčiau, kad savo pasirinkimą argumentuotumėte.

Nors yra labai daug ir įvairių stovyklų, tačiau dažniausiai vieni yra Linux pusėje, o kiti Windows. Deja, bet dažnai ši kova remiasi emociniu pagrindu ir nelabai atsižvelgiama į kitos stovyklos pliusus. Taigi aš nusprendžiau apžvelgti gerąsias ir blogąsias šių dviejų operacinių sistemų puses ir galbūt prieiti prie intriguojančios išvados. Pasitelksiu elementariu kovos principu, kai priešininkų pusės yra vertinamos taškais ir pagal tai, kuri komanda surenka daugiau taškų, randamas nugalėtojas.

Kaina. Nors kaina yra labai svarbus dalykas, t.y. žmonės dažnai nori mokėti kuo mažiau, tačiau operacinių sistemų pasirinkimo klausimo šis aspektas beveik niekada neišsprendžia. Tai yra vien tik dėl to, kad didžioji dalis lietuvių naudoja nelegalią programinę įrangą ir jiems visiškai nesvarbu, kad jų kompiuteryje esančios programinės įrangos vertė gali siekti dešimtis tūkstančių. Tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonės yra linkę mokėti už gerą produktą, todėl vis dažniau įsigyja programinę įrangą. Be to, labai dažnai Windows operacinė sistema yra diegiama kartu su nauju kompiuteriu (siekiant susigrąžinti dalį sumokėtos kainos iš valstybės), taigi ir čia kaina ne taip smarkiai įtakoja. Bet, bet kokiu atveju Linux sistemos kaina namų vartotojui yra niekinė ir dažniausiai lygi nuliui, nes priešingai nei Windows, Linux galima parsisiųsti nemokamai internetu. Norint susigrąžinti dalį kompiuterio kainos pirkti operacinę sistemą yra būtina, bet jei nuspręstumėte įsigyti Linux, tai jums kainuotų keliasdešimt litų, o Windows apie 200-300 Lt.
Windows skiriame 2 taškus, o Linux - 3. Linux laimi šį etapą vien tik dėl to, kad ši sistema yra nemokama ir skatina mažinti nelegalios programinės įrangos naudojimą.

Programos. Linux vartotojai itin džiaugiasi paprastu ir lengvu programų paketų valdymu. Tokie įrankiai kaip apt-get iš ties supaprastina darbą, o galimybė naudojantis vienu įrankiu įdiegti beveik bet kokią programą iš ties žavi. Be to, tokie įrankiai rūpinasi ir sistemos atnaujinimais bei programų naujomis versijomis, taigi jums dažnai net nereikia sekti programos kūrėjų naujienų. Gaila, tačiau Linux programų spektras ne visus tenkina. Nors yra atitikmenys beveik visoms Windows veikiančioms programoms, tačiau jos ne visada tinka, o kartais jų kokybė nė kiek neprilygsta Windows programoms. Žinoma, tokios programos kaip Gimp, OpenOffice.org ir pan. yra iš ties galingi dalykai, tačiau ir jie kartais negelbsti, nes neužtenka vien įrankio - reikia ir mokėti juo naudotis. Didžiausią šoką patiria nauji Linux vartotojai, kai tik įdiegę sistemą neberanda visų pažįstamų programų ir jiems tenka daug ko mokytis iš naujo.
Linux surenka vos 1 tašką, o įgavę 3 taškus, Windows įsiveržia į priekį. Vis gi ne visi žmonės turi noro ir laiko mokytis naudotis naujomis programomis.

Suderinamumas. Ar prisimenate Lietuvių tautosakos motyvus, kai ant tiltelio susitiko du oželiai? Nei vienas iš jų nenorėjo praleisti kito, todėl besistumdydami abu įkrito į vandenį. Panaši situacija yra ir su Windows ir Linux. Šios abi sistemos nesidalina programomis, veikia (dažniausiai) skirtingose failų sistemomis ir t.t. Be to, jūsų jaunoji atžala tikriausiai negalės išbandyti jokio įdomesnio žaidimo, nes žaidimai Linux sistemoje veikia tik tie, kurie sukurti konkrečiai Linux sistemai. Nors yra bandymų emuliuoti Windows sistemą, tačiau tai jau yra ne ypač tinkamas būdas, nes naudotis emuliavimo ar virtualizacijos programine įranga reikia dar ir mokėti. Sunku net gi įvertinti, kuri sistema šioje kovoje stovi stipriau, tačiau mano nuomone, Linux šiek tiek geriau pasirengusi, nes iš jos pusės matome daugiausiai bandymų palengvinti šių sistemų bendravimą. Windows kūrėjai dažnai naudoja slaptus, nesertifikuotus sprendimus, kurių panaudojamas Linux sistemose yra beveik neįmanomas.
Linux sunkiai, bet pelnytai iškovoja 1 tašką, o Windows už slaptus formatus baudžiamas 0-iu. Kova įsibėgėja ir abi pusės pasiekia lygiasias.

Pirmasis raundas vyko gana permainingai, tačiau jo pabaigoje abu priešininkai susilygina taškų skaičiumi. Laukite ateities kovos ir bandymo nustatyti nugalėtoją šioje subjektyviai aršioje kovoje.

Paskutinė Lapkričio savaitė mano mokykloje buvo Matematikos savaitė, kurioje aš buvau pakviestas į šiokią tokią konferenciją matematikos tema. Mano pranešimas buvo apie greituosius matematikos skaičiavimo būdus, apie kurių vieną jau buvau rašęs. Pačią pateiktį parengiau gana lengvai remdamasis 10/20/30 taisykle ir kitais pateikčių rengimo patarimais, be to nepagailėjau humoro elementų tiek pačiai pateikties formai, tiek ir pasakojimui (pateikties pavadinimas buvo impulsyviai sugalvotas štai toks - „Obuolienės staigmena“).

Pateiktį rengiau su „OpenOffice.org Presentation“ programa. Ši programa yra dalis OpenOffice.org paketo ir iš esmės savo funkcionalumu ji beveik nesiskiria nuo Microsoft Office produkto Powerpoint, tačiau ji yra atvirojo kodo ir visiškai nemokama. Žinoma, ją pasirinkau ne dėl to, kad ji man nieko nekainuoja, o dėl to, kad ji yra turbūt vienintelis pasirinkimas mano naudojamai Kubuntu Linux sistemai. Turbūt akivaizdu, kad dėl vienos pateikties pereiti prie Windows turbūt būtų buvę kvaila. Taigi pateiktį gana lengvai sukūriau, nors Presentation naudoja ir pirmą kartą. Viskas gražu, veikia ir galime eiti į konferenciją. Deja, gera pradžia tik pusė darbo.

Visai netyčia man į galvą toptelėjo mintis, kad galbūt Presentation paruošta pps (Powerpoint formatas) rinkmena bus sunkiai atidaroma su Powerpoint, todėl nusprendžiau, kad visgi verta rizikuoti neštis į mokyklą savo nešiojamąjį kompiuterį. Anksčia dar nebuvo tekę jo jungti prie išorinio ekrano, todėl dar namuose pabandymui prijungiau prie paprasto CRT monitoriaus per VGA jungtį. Vaizdo nėra. Pradėjau landžioti po nustatymų langus, bet vaizdas taip ir neatsirado. Tik perkrovus kompiuterį ir prieš krovimasį prijungus monitorių, vaizdas jame atsirasdavo ir būdavo sėkmingai rodomas. Man šis variantas ne ypač tiko, nes kai būsiu pakviestas skaityti pranešimo nelabai kas turės laiko laukti kol užsikraus mano sistema. Bandžiau daug ir įvairių dalykų, bet vaizdas taip ir neatsirado. Galiausiai pabandžiau Ubuntu sistemai skirtą monitorių valdymo programą, kuri diegiama kartu su Ubuntu 7.10 ir, pasakoj jos autorių, užtikrina lengvą darbą su keliais monitoriais. Rezultatas - vaizdo nėra ir sugadinta Xorg nustatymų rinkmena. Per daugiau nei valandą sistemos nustatymus pavyko atstatyti, bet nusispjoviau ir nusprendžiau, kad jau geriau pabandysiu pateiktį parodyti iš eksportuotos rinkmenos.

Atėjus konferencijos dienai pabandžiau pateiktį peržiūrėti informatikos kabinete - viskas kuo gražiausiai veikė. Prieš prasidedant pačiai konferencijai pabandžiau pateiktį paleisti su prie projektoriaus prijungtu kompiuteriu. Po velnių - skaidrės viršuje esantis juodas antraštės fonas išsitempė per pusę ekrano ir uždengia didžiąją dalį teksto. Reikėjo ką nors greitai sugalvoti, todėl skaidrėms pritaikiau vieną iš standartinių ruošinių. Mano paruoštis iš solidžios ir suderintų šriftų pavirto į kažkokį komišką žalią reginį, todėl likau šiek tiek nusivylęs, nes tiesiog nebuvo laiko derinti šriftų dydžius ir pan. Deja, nelabai buvo galima ką pakeisti ir teko pradėti kalbėti. Nors kalbėjimo fonas - pateiktis, ir nebuvo tokia, kokios aš norėjau, tačiau kadangi aš bekalbėdamas į ją beveik nežiūrėjau, tai pranešimo kokybę išlaikiau, manau, neblogu kalbėjimu.

Taip jau būna - atrodo nereikšmingi dalykai gali pakišti koją. Nors aš pats esu stiprus atvirojo kodo ir Linux šalininkas, tačiau kartais mane supykdo toks nestabilus darbas. Nors nesuderinamumas su Microsoft produktais nėra labai stebinantis, tačiau sistemos „sugriūvimas“ vos prijungus išorinį monitorių mane šiek tiek nuliūdino. Gaila, bet tenka pripažinti, kad jei būčiau naudojęs Windows ir Powerpoint turbūt jokių problemų nebūtų kilę… O dar labiau liūdna, kad vis dar negaliu šios sistemos rekomenduoti kitiems namų vartotojams.

Internete užtikau man labai patikusį video apie Linux sistemą. Jis man gražus tuo, kad labai malonia ir subtilia forma nusako tiesą apie pačią Linux sistemą ir kaip ji tobulėja. Atkreipkite dėmesį į žodžius, jie čia kuria prasmę.