Juozo Kaziukėno blogas

Su draugais pardavinėjame knygas internetinėje parduotuvėje ManoKnyga.lt, taigi nuo šio projekto paleidimo kažkodėl itin padaugėjo internetinių parduotuvių užsakymų. Nors dėl laiko stokos visų jų teko atsisakyti, tačiau jau pradedu pastebėti keletą tendencijų susijusių su klientų norais ir skiriamomis lėšomis. Pabandysiu apžvelgti internetinių parduotuvių niuansus ir ko mano manymu reiktų sėkmingai elektroninei prekybai.

Turbūt patogiausia yra pradėti nuo internetinės-elektroninės parduotuvės sąvokos nagrinėjimo. Standartinę internetinę parduotuvę sudaro:

1. Prekių katalogas (kategorijos ir prekės)
2. Prekių krepšelio ir užsakymo formavimas
3. Apmokėjimas elektroninės bankininkystės sistemomis

Šias tris funkcijas apvelkame patogiu vartotojui (arba ne) dizainu ir turime pačią puikiausią internetinę parduotuvę. Bet… Kokia internetinės parduotuvės paskirtis? Generuoti įmonės pajamas. Ar minėtų trijų funkcijų tam užteks? Vargu.

Labai svarbu turėti funkcionalų ir patogų parduotuvės administravimo įrankį. Mano manymu, vartotojo dalis yra labai maža bendros projekto vertės dalis - ji tik atvaizduoja informaciją, todėl jos šį kartą neanalizuosiu, nors visgi jos padarymo kokybė taip pat labai svarbi. Knygyno ir turbūt kitų gerų internetinių parduotuvių administravimo įrankis yra pagrindinis verslo variklis - jau čia prasideda prekyba.

Neįsivaizduoju internetinės parduotuvės ir iš esmės jokio verslo be bet kuriuo metu prieinamos išsamios pardavimų statistikos. Svarbu žinoti kokios prekės yra populiariausios, kokie regionai generuoja didžiausią kiekį užsakymų, kurios išlaidos labiausiai mažina pelną ir t.t. „Aklas“ pardavinėjimas žinoma, kad sukurs kažkokią apyvartą, tačiau bent jau minimalus atsižvelgimas į pirkėjų pomėgius ar pirkimų tendencijas, tikrai ją padidins.

Administravimo įrankis taip pat neturėtų apsiriboti tik internetu. Labai patogu jame turėti galimybę formuoti užsakymus tiekėjams (automatiškai atsižvelgiant į pardavimus ar rankiniu būdu), spausdinti siunčiamo užsakymo gavėjo adresą ir pan. Tiesiog administravimo įrankis turi padėti valdyti prekybą ir iš žmonių perimti kuo daugiau darbo. Dar ne viską esame išbandę, tačiau gana akivaizdu, kad labai daug procesų galima optimizuoti ir taip sutaupyti laiko svarbesniems darbams.

Internetinėje parduotuvėje nedirba pardavėjas, pati parduotuvė turi parduoti. Pardavimus tikrai įtakoja prekių aprašymai, specifikacijos ir iliustracijos, kitų pirkėjų komentarai, reitingai ir pan. Vos kiek didesnės parduotuvės prekių asortimentą sudaro tūkstantis ar daugiau prekių, o kokybiškai ir greitai apibūdinti tokį prekių kiekį yra beveik neįmanoma. Tarkime jei jūs prekiaujate fotoaparatais, tai be abejo, kad norėsite vaizduoti detalias jų specifikacijas, tačiau juk perrašinėti jas iš gamintojo svetainės būtų pernelyg sudėtinga.

Dažnai internetinėse parduotuvėse sutinkamos „kainos kitur“. Nors jos turėtų nurodyti kainą kitose pardavimo vietose, tačiau beveik visada jos rodo visiškai netikslią informaciją (juk svarbu parduoti). Labai naudinga turėti konkurentų prekių kainas - nesvarbu ar jas rodysite kaip „kainą kitur“ (šia informacija aš jau senai nebe pasitikiu), ar atsižvelgsite į jas nustatydami savo parduotuvės kainas. Lietuvoje egzistuoja ir kainų palyginimo sistema, tačiau juk žymiai patogiau visą informaciją turėti savo sistemoje, kur ji galėtų būti panaudojama analizei.

Visa informacija apie prekes (tiek kaina, tiek detalūs aprašymai) gali būti labai patogiai paimta iš konkurentų ar panašaus pobūdžio svetainių. Tam užtenka miniatiūrinės Google paieškos roboto versijos, kuri iš anksto nustatytu laiko intervalu išsaugotų įvairių svetainių puslapius, o kažkoks gudresnis algoritmas iš jų išskirtų visą jums reikalingą informaciją. Tokia veikla gali pasirodyti kaip nelegali, tačiau iš esmės ji apsiriboja tik viešai pateikiamos informacijos analize, todėl tai (tikriausiai) nėra informacijos vagystė ar panašus nusikaltimas.

Daugybė kitų funkcijų liko neapžvelgta, tačiau manau aišku, kad internetinė parduotuvė neapsiriboja aukščiau minėtomis trimis funkcijomis - gera internetinė parduotuvė jų turi daugybė ir turbūt neretai jos yra specializuotai konkretiems projektams. Į pavadinime iškeltą klausimą atsakyti sunku - kainuoja daug jei nori pilnavertiško produkto, kuris tikrai išnaudos internetinės prekybos potencialą, kainuoja mažai, jei parduotuvė kuriama nežinant ko iš tikrųjų reikia efektyviems pardavimams. Klientų teisė rinktis.

Pristatę knygyną, mes iš kart toli toli į priekį pasirūpinome spartos klausimu. Tiek dabar, tiek ir dar ilgai svetainė veiks greitai. Be abejo, kad aš naudoju kešavimą ir be reikalo nešvaistau serverio išteklių, tačiau sparta atsiranda ne dėl trumpo puslapio generavimo laiko (kuris retai perkopia 0.1 sekundės). Mes naudojame tokį „vaistą“, kuris vadinamas turinio glaudinimu/kompresija/suspaudimu ir aš jums įrodysiu kodėl jūsų svetainei jo reikia.

Kiekviena besiplečianti svetainė susiduria su viena opiausių svetainių problemų - maža ar nepakankama sparta. Gudrūs programuotojai prisigalvoja optimizacijų, kelių lygių kešavimų ir pan. velniavos, tačiau tai gelbsti ne visada. Pavyzdžiui didžioji dalis tinklaraščių veikia WordPress pagrindu, kuris yra gana gerai realizuotas ir puikus, tačiau daugybė tinklaraščių vis tiek veikia salyginai lėtai. Džiugas tikiuosi nepyks, jei testams naudosiu jo Nežinau.lt tinklaraštį. Tai puikus pavyzdys svetainės, kuriai pritaikius labai elementarius sprendimus galima pridėti taip norimos spartos.

Pirmasis Nežinau.lt puslapis užima nei daug, nei mažai - 700 Kb. Didžiąją dalį šios informacijos sudaro paveikslėliai, o paveikslėliai dažnoje svetainė (Nežinau.lt ne išimtis) yra patalpinami vartotojo kompiuteryje, todėl pakartotinai aplankius svetainę jie nėra parsiunčiami. Atmeskime Flash reklamas ir mums lieka 80 Kb tekstinių rinkmenų - puslapio HTML kodas, CSS rinkmena ir JavaScript skriptai. Kiekvieną kartą jums aplankius Nežinau.lt ši informacija parsiunčiama vis iš naujo. Šioje vietoje neverta ieškoti jokių kitų išeičių - turime rasti būdą, kaip informaciją vartotojui pateikti greičiau (jos nemažinant ar kitaip neprarandant).

Internetas šiais laikais yra spartus, tokį kiekį informacijos parsiunčiame labai greitai, tačiau tarkime, kad mūsų interneto planas yra standartinis ir Nežinau.lt mes parsiunčiame per sekundę. Sekundė yra mažai, tačiau naršant tarp puslapių ji juntama ir kartais labai stipriai (ypač kai sulėtėja internetas - krovimo laikas dar labiau išauga). Neverta jaudintis - sprendimas yra. Didelė sparta pasiekiama „suspaudžiant“ svetainės kodą lyg suarchyvuojant paprastą rinkmeną. Nors toks procesas kainuoja serverio išteklių, tačiau šiuolaikiniai serveriai yra pakankamai spartūs, kad su šia užduotimi susidorotų akimirksniu.

Kompresijai testuoti yra įvairiausių įrankių, tačiau man patogiausias GIDnetwork siūlomas naršyklėje veikiantis įrankis. Apsilankykite jame ir pabandykite keletą jums žinomų svetainių - tikrai ne visos jos naudos kompresiją. Minėtasis Nežinau.lt jos nenaudoja, todėl testavimo įrankis numato, kad įjungus turinio glaudinimą, parsiunčiamos informacijos kiekis sumažėtų net 70%. 70% yra daug, nes iš turėtos sekundės belieka, vos 0.3 sekundės, o tai juk daugiau nei tris kartus greičiau. Galbūt jūsų internetas yra pakankamai spartus ir tokie pokyčiai jums smarkiai neatsiliepia, tačiau yra daugybė vartotojų, kuriems tai suteiks daug naršymo „malonumo“.

Lietuvoje populiariausi Apache WEB serveriai, o didžioji dalis svetainių veikia PHP pagalba, todėl plačiau nagrinėsiu tik šiuos sprendimus. Tiek Apache, tiek PHP terpėse turinio glaudinimą galima realizuoti labai paprastai ir tam nereikia didelių žinių - Apache naudojai tegul perskaito šį straipsnį, o PHP programuotojams bus naudinga štai ši funkcija. WordPress anksčiau turėjo glaudinimo funkciją, tačiau nuo 2.5 versijos jos atsisakyta dėl to, kad nustatyta, jog PHP glaudinimas nėra pakankamai efektyvus todėl tinklaraščių savininkams naudinga perskaityti čia esančią informaciją.

Skeptikai bijo, kad suspaustos svetainės neveiks Windows 95 sistemose, tačiau juk tokie vartotojai sudaro daugiausiai 0.1% visų lankytojų. Visiems svetainių savininkams būtinai siūlau išbandyti turinio glaudinimą - tikrai išlošite patogumų vartotojui. Didelėms svetainėms tokių sprendimų taip paprastai nepritaikysi, tačiau visiems kitiems tai puikiai veikia. Patikrinta!

Po tūkstančių darbo valandų, įvairiausių derinimų, taisymų ir optimizavimų, šiandien mes pristatome pirmąjį savo projektą ManoKnyga.lt elektroninį knygyną. Apsilankykite, įvertinkite ir pasidalinkite savo mintimis - į viską atsižvelgsime ir panaudosime siekiant užtikrinti maksimalų patogumą vartotojui. Mes savo ruožtu įvertinome kitų svetainių trūkumus ir klaidas ir pristatėme tikrai šaunų projektą. Štai keletas svarbiausių jo privalumų:

1. Knygas tiekiame/tieksime iš visų leidyklų (Alma littera, Baltos lankos ir t.t.)
2. Jei norite padovanoti knygą, bet nežinote kokią, tai galite padovanoti dovanų kuponą arba pasisemti idėjų dovanoms
3. Registruotis prie svetainės reikia tik prieš pildant užsakymą, o krepšelį susikrauti galite ir be registracijos (krepšelio turinys bet kokiu atveju išliks apsilankius kitą kartą)
4. Siekdami suteikti daugiau informacijos apie knygas pateikiame knygų ištraukas, nuorodas į recenzijas ir kitų vartotojų komentarus

Kadangi tai neturėtų būti vien tik reklama ir visgi tai yra mano asmeninis tinklaraštis, tai papasakosiu apie mano nuveiktus darbus, indėlį į šį projektą ir jo naudą man. Ne paslaptis, kad jam skirdavau daugybę laiko, kuris natūraliai turėjo tekti mokslams ir kitam laisvalaikiui bei projektams (pvz.: BlogAds.lt).

Aš esu programuotojas (taip, oficialiai juo dirbu). Natūralu, kad pagrindinė mano veikla manoknygoje buvo sistemos programavimas. Juokinga, kai visą nuveiktą darbą galima apibūdinti vienu žodžiu („programavau“), nes iš programavimo pusės šis projektas išspaudė iš manęs viską - tiek daug skirtingų užduočių dar niekada neteko atlikti. Viskas be abejo prasidėjo nuo kelių A4 lapų su trumpai Vidmanto aprašyta užduotimi, tačiau jau kuriant sprendimą viskas daug kartų keitėsi, atsirado naujų reikalavimų ir t.t. Pradžioje projektas tikrai neatrodė sudėtingas, bet kai atsirado darbas su nutolusiais serveriais, konkurentų/tiekėjų svetainių automatinis apdorojimas, logiškų sprendimų priėmimas, tai visas PHP projektams būdingas nuobodumas labai labai greitai išgaravo.

Visgi turbūt dar ilgai (mažiausiai pusei metų) nuo tokio dydžio darbų stengsiuosi pailsėti - vienam žmogui sukurti tokią didelę sistemą (apie 20′000 kodo eilučių (neskaičiuojant tuščių eilučių)) yra tikrai sudėtinga tiek fiziškai tiek morališkai. Nežinau kaip aprašyti savo nuveiktą darbą taip, kad tai nenuskambėtų kaip pagyros, tačiau šiuo darbu aš didžiuojuosi taip, kaip nei vienu kitu. Jau miesteliai.lt buvo padarytas labai gerai, tačiau šis projektas padarytas dar geriau, žymiai geriau. Žinoma, man sunku žodžiais apibūdinti tą „gerumą“, kai negaliu parodyti programinio kodo, bet ir iš vartotojo dalies tai puikiai jaučiasi: vien tik „gražios“ nuorodos, didelė sparta ir protingai naudojamas AJAX yra puikūs to atspindžiai.

Kodėl šis projektas yra toks svarbus man? Nes tai vienas iš tokių darbų, kuriuos atlikau taip, kaip man (mums) atrodė geriausia ir juo man ne gėda girtis. Šį projektą būtinai paminėsiu savo CV - jis puikiai įrodo ką moku ir ką galiu. Kol kas jis veikia vos pora dienelių, tai apie pelną kalbėti dar tikrai anksti, bet labai naiviai tikiu, kad jis bus ir visas mūsų darbas nenueis vėjais - įvertinkite ir jūs!

Parašęs keletą įrašų apie BlackBerry telefoną pagalvojau, kad Lietuvoje vis dažniau pamatau įrašų, kurie natūraliai reklamuoja vieną ar kitą produktą. Mano pažintis su „reklaminiais“ straipsniais prasidėjo tada, kai po kelių mėnesių nuo tinklaraščio rašymo pradžios, PR kompanijos užsirašė mano elektroninio pašto adresą ir pradėjo nuolatos siųsti pranešimus spaudai iš Bitės, Microsoft ir kitų įmonių. Pajutau, kad vis daugiau kompanijų nori savo produktus reklamuoti tinklaraščiuose, todėl nusprendžiau pasvarstyti apie blogerių „parsidavinėjimą“.

Gavęs pirmąjį spaudos pranešimą išties apsidžiaugiau, nes pasijaučiau vertinamas ir skaitomas. Tačiau geriau pagalvojęs supratau, kad tokie laiškai siunčiami gerai apgalvotai ir siekiant informaciją paskelbti kuo daugiau skirtingų šaltinių. Realiai siuntėjui visiškai neįdomu kiek tinklaraščių tą informaciją paskelbs, nes juk kuo daugiau gavėjų, tuo didesnė tikimybė, kad informacija bus paskelbta. Nežinau.lt naujienų skilčiai tokie pranešimai tikrai naudingi, nes suteikia galimybę paskelbti tikrai „naujas“ naujienas, bet asmeniniam tinklaraščiui jie yra tiesiog beverčiai. Galbūt kai esi pradedantysis jie paglosto savimeilę, bet vėliau labai lengvai keliauja į Spam skyrių.

Darom 2008 akcija taip pat savo pranešimą tikriausiai išplatino visiems iš eilės. Deja, bet neapsieita be atvirų pataikavimo apraiškų - “kreipiuosi į Jus, kaip į alternatyvios žiniasklaidos, blogerių bendruomenės neatsiejamą dalį, su prašymu padėti paskleisti žinią kuo plačiau”. Tikrai nemanau, kad ši akcija yra bloga ar pan., tačiau kviečiant prisidėti nereikia persistengti - pranešimas tiesiog atrodo toks nenatūralus ir perdėtai mane aukštinantis, kad labai abejoju jog iš tikrųjų aš jiems esu svarbus. Tikrai mąsčiau paskelbti apie šią akciją, bet neskelbsiu dėl elementarios priežasties - aš rašau tai kas man įdomu ir tokiomis temomis, kuriomis galiu pasamprotauti.

Žinoma, spaudos pranešimais apsiribota nebuvo ir Bitės atstovai VRP pradėjo siūlyti išbandyti įvairiais Bitės (ir ne tik) siūlomas paslaugas bei produktus. BlackBerry sutikau išbandyti dėl vienintelės priežasties - tai įrenginys, kurio dar neteko matyti ir natūraliai norėjosi išbandyti jo siūlomas galimybes. Mainais į suteiktą įrenginį aš be abejo parašiau ir keletą įrašų, tačiau nemanau, kad jie skaitytojams suteikė informacijos, kurios jie nežinojo anksčiau. Šie mainai, mano manymu, man buvo naudingesni, nes dvi savaites turėjau galimybę naudotis puikiu įrengiu, o įrašai Bitės produktui tikriausiai mažai padėjo plisti.

Visai neseniai man pasiūlė išbandyti ir Creative gaminius. Kol kas dar neatrašiau, nes vis dar galvoju ar rasčiau savo tinklaraštyje vietos įrangos testams. Kažkodėl niekaip neįkomponuoju įrangos testų tarp visų savo įrašų - tai asmeninis tinklaraštis ir mano pamąstymus maišyti su testais tikriausiai nebūtų protinga. Aš labai domiuosi kompiuteriais ir mielai mėgstu bandyti įvairiausius technikos žaisliukus, tačiau nemanau, kad tinklaraštis turėtų virsti į pseudo kompiuterių žurnalą. Galbūt ir pavyktų atrasti įrenginių, kuriuos pavyktų aprašyti taip, kad testas būtų nors kažkiek unikalus, tačiau MP3 grotuvo testas tiesiog būtų nuobodus.

Kol kas vis dar džiaugiuosi ir tai, kad tinkaraščiuose yra mažai atvirai „nupirktų“ straipsnių. Taip, tai būtų žingsnis profesionalaus tinklaraščio link ir jis labai tikėtina, kad neštų apčiuopiamą pelną (jei būtų pakankamai straipsnių užsakymų), tačiau tokiu atveju reikėtų tinklaraštį vien tik tam ir skirti, o ne rašyti mišinį įvairiausio pobūdžio rašinių. Taip, asmeniniame tinklaraštyje galima rašyti viską (taip?), tačiau ar įrangos teste yra kažkas asmeniško? Vargiai, todėl visgi manau, kad (asmeninių) tinklaraščių autoriai turėtų atsisakyti tokių testų ir rašyti vien tik tai kas jiems įdomu, o ne tai, kas naudinga kažkieno prekių ženklams.

Tikiuosi, kad blogeriai ir toliau neparsiduos ir rašys tai, kas jiems išties įdomu. Nesiūlau PR kompanijoms atsisakyti blogerių, bet galbūt geriau būtų (vistiek niekas neatsižvelgs) siųsti tai, kas iš tikrųjų sudomintų, o ne viską iš eilės tikintis, kad blogeris savo asmeninį tinklaraštį „suterš“ akivaizdžia reklama. Kiekvienam savo, todėl siūlau visiems pasisakyti apie reklaminius įrašus ir jų vaidmenį jūsų tinklaraštyje.

Aš pradėjau jaustis stebimas sekamas. Būtų šaunu čia įterpti ištrauką iš kino filmo su sekamu žmogumi, nes lygiai taip ir jaučiuosi - kiekvieną dieną mane stebi ir stebi taip, kad aš nežinočiau. Ne, aš dar nekliedžiu - aš jaučiuosi stebimas tinklaraštyje. Kuo toliau, tuo daugiau galvoju apie tai, kaip įdomiai veikia tinklaraščiai ir kokią jie vietą užima visuomenėje ir vis labiau įsitikinu tuo, kad asmeninis tinklaraštis yra labai galingas ir tuo pačiu įpareigojantis rašyti taip, kad pažįstami žmonės nepradėtų kreivai žiūrėti.

Tik pradėjęs rašyti tinklaraštį tikrai net nenumaniau, kad jį pradės skaityti mano draugai, giminės ir net mokytojai. Negalvojau dėl labai elementarios priežasties - nenumaniau, kad didžiąją dalį mano skaitytojų sudarys ne RSS prenumeratoriai, o kasdieniniai lankytojai. Pradžioje skaitytojų skaičius siekė keliasdešimt per dieną ir niekas nelabai žinojo, kad aš turiu savo tinklaraštį. Vos po kelių mėnesių situacija kardinaliai pasikeitė - mano tinklaraštį reguliariai pradėjo skaityti artimi draugai, o dabar jį skaito net ir draugų draugai. Įdomu tai, kad aš tinkalarštį pareklamavau vos keliems pažįstamiems, o tolesnis jo populiarėjimas man ir dabar dar neaiškus, nes kiekvienas paklaustas pripažįsta, kad “jį netyčia rado internete”.

Netrukus susimąsčiau - ar tai, kad tave skaito tavo artimi žmonės, bet tu apie tai nežinai, yra gerai ar blogai? Vienareikšmiško atsakymo nerandu, nes kiekvienas papildomas skaitytojas tikrai netrukdo, tačiau blogai gali būti tuo, kad tave pažįstantys žmonės visiškai kitaip žvelgia į įrašų turinį. Jaučiu atsakomybę per daug nekonkretizuoti tinklaraščio įrašų veikėjų, nes aprašomi tikrieji žmonės tikriausiai labai įsižeistų. Tačiau… Jei rašau apie lietuvių kalbos pamokas ar švietimo sistemą, tai net neabejoju, kad bet kuris perskaitęs mokytojas tai priimtų labai asmeniškai. Turbūt kiekvienas mano tinklaraščio įrašas atrastų savo „žmogų“ (ar net kelis), kuris jo turinį priimtų sau ir žinoma tikriausiai priimtų neigiamai.

Nors dar tik porą kartų susilaukiau privačios kritikos dėl įrašų turinio, tačiau net neabejoju, kad jos tik daugės. Ypač keistai atrodo, kad visiškai neasmeninius pamąstymus žmonės priima kaip konkrečią kritiką jiems ir sugeba netgi įsižeisti. Žmonės įsižeidžia nes tiesiog pervertina tinklaraščio galią - juk tai, kad mano mintys pasirodė internete dar nereiškia, kad aš esu kažkoks autoritetas, kurio visi puls klausyti. Mano pažįstamų draugų rate dar labai retas žino kas yra blogas (o tuo labiau tinklaraštis), todėl jis vis dar suvokiamas neteisingai - tinklaraštis yra tiesiog viešas mano langas, pro kurį galit pažvelgti į mano mintis, taigi nusiraminkite, atsipalaiduokite ir nepriimkite visko taip giliai.

Šiandien tiek daug rašiau apie mane skaitančius žmones todėl, kad vos keletą jų žinau, o visi kiti tai tyliai daro ir man apie tai neužsimena. Karts nuo karto sužinau, kad vienas ar kitas žmogus jau spėjo patapti mano ištikimu skaitytoju, tačiau dar daugybės jų nežinau, nes turbūt žmonėms patogiau tai daryti paslaptyje. Negaliu paaiškinti to priežasties, bet kai paklausi žmogaus ką jis veikia, o iš jo sulauki atsakymo “skaitau tavo blogą” (lyg tai būtų paprastas įvykis), tai kyla natūrali mintis, jog žmonės tiesiog mėgsta sekti kitų žmonių veiklą. Tikrai nesiūlau atsakyti mano tinklaraščio skaitymo, bet man būtų tiesiog įdomu ar skaitote, dėl to, kad randate kažką naudingo, ar dėl to, kad tai rašo jūsų pažįstamas žmogu.

Kažkam įžvelgus blogosferos štilį siūlau šiokią tokią akciją kodiniu pavadinimu “Prisipažink, kad skaitai!“. Nerekomenduoju visiems iš eilės tinklaraščio prenumeratoriams prisipažinti, tačiau jei manote, kad jūs nesate tik standartinis prenumeratorius (terminas apibūdinantis žmogų, kuris prenumeruoja tik iš reikalo sekti blogosferą) ir šį tinkalarštį skaitote dėl įdomių priežasčių - pasisakykite. Mieliausia būtų išgirsti mano pažįstamų žmonių balsus, nes ši žmonių kategorija labiausiai mane domina ir tikrai būtų įdomu gyvai aptarti jūsų skaitymo priežastį.

Siemens arena Vilniuje talpina 11′000 žiūrovų, tačiau tokia didelė masė žmonių dažniausiai susirenka tik alaus išgerti ar parėkti. Man tikrai yra keista matyti žmones, kurie tikriausiai vos įžiūri kas vyksta aikštelėje, tačiau rėkia taip, lyg būtų FIBA sertifikuotas teisėjas. Grįžkime į realybę - krepšinio taisykles išmano tik kokie 10% visų žiūrovų, o visi kiti tėra „kažką girdėję“, taigi visiškai nėra reikalo rėkti ant teisėjų - jie klysta labai retai, o visais kitais kartais žmonės tiesiog nemato/nežino kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Pradėję nuo krepšinio pereikime prie IT pasaulio ir čia suraskime tokių pavyzdžių, kai žmonės mėgsta kitiems kažką aiškinti, bet patys vargiai ką nors žino.

Internete yra tikrai nemažai žmonių, kurie save laiko ekspertais ir žmonėmis, kurie žino daugiau už kitus. Tarkime music.lt yra toks veikėjas, kuris savo tinklaraštyje parašė apie tai, kaip rašyk.lt sukčiauja ir sintetiškai didina savo lankytojų skaičių. Tingintiems skaityti pasakysiu, kad visas įrašas pasakoja apie tai, kad rašyk.lt yra „specialūs“ vartotojai, kurie sukurti veikti kaip botai, o jų pagrindinis tikslas - didinti svetainės lankomumą. Atliktas gana išsamus tyrimas, išrinkti konkretūs vartotojų pavyzdžiai, aprašyti jų bruožai ir t.t. Pagrindinis botų požymis - jų “Paskutinį kartą lankėsi” data visada lygi dabartiniam laikui, iš ko ir buvo nuspręsta, kad tai vartotojai, kurie visada „kabo“ prisijungę ir taip didina lankytojų skaičių.

Kadangi aš pažįstu rašyk.lt administratorių Vidmantą, tai paklausiau jo nuomonės apie botus rašyk.lt svetainėje. Žinoma, jis apie juos nieko nebuvo girdėjęs ir pažadėjo patikrinti kas ten per velniava dedasi su paskutinio apsilankymo datomis. Priežastis pasirodė labai juokinga - svetainėje buvo mažytė klaida, kuri dar niekada nesilankiusių vartotojų datą rodė kaip dabartinę (nors data buvo lygi nuliui, tačiau nulis dažnai laikomas dabartinės datos simboliu). Klaida buvo ištaisyta ir ši istorija užsibaigė tokiu vartotojo komentaru (kalba netaisyta):

Netrukus po šio dienoraščio atsiradimo pastebėjau, kad prie vartotojų nketos punkto “Lankėsi” pradėjo atsirasti užrašas “data nežinoma“, tai tik patvirtina, kad aš neklystu ir palengvina “robotukų” pastebėjimą

Žmogelis jautėsi labai patenkintas, tačiau tikriausiai iki dabar dar nesuprato, kad iš mažytės svetainės klaidos sukūrė didelę problemą, o gal tai tebuvo jo pretekstas pasijuokti iš rašyk.lt? Ne paslaptis, kad tas veikėjas yra įkūręs svetainę Kūrybingas.com, kuri irgi nori aplenkti rašyk.lt, tačiau šį klausimą paliksiu neatsakytą.

Man juokingas BestWeb.lt projektas. Ne todėl, kad ten būtų sunku surasti projektą, kuris būtų įvertintas aukštesniu nei 3/5 įvertinimu, o todėl, kad komentuoti dizaino darbų ten susirenka tokie žmonės, kurie tikriausiai net pieštuku piešti padoriai nemoka. Tikrai gana daug ten susirenka ir dizainerių, tačiau normalus komentaras pasitaiko vos kas dešimtas ar net dar retesnis. Komentarai kaip komentarai - delfi.lt irgi jais nežiba, tačiau juk šitas projektas skirtas geriausių darbų rinkimams, tai kokio velnio ten kišti nosį, jei apie dizainą nieko neišmanai? Galbūt kažkam atrodo, kad jie turi neapsakomą skonį ir jų analitinis požiūris tikrai visada sutampa su projekto likimu, tačiau jei taip yra tai niekas netrukdo įsidarbinti atitinkamose pareigose ir savo žodžius įrodyti darbais. Deja, tai išdrįsta retas.

Aš nežinau kodėl kažkuriems žmonėms atrodo, kad jie daug žino, nors realiai jie arba nežino nieko arba remiasi gandais bei kita visiškai nepatikima informacija. Tinklaraščiai šiuo atžvilgiu yra visiškai priešingi - labai retas straipsnis yra parašytas nežinant tikrosios situacijos. Žinoma, pasitaiko ir nusišnekėjimų, tačiau vertinant bendrai, blogeriai tikrai rašo apie tai, ką žino - labai daug tinklaraščių rašomi argumentuotai, su daugybe išorinių nuorodų ir citatų, todėl pagrindžiama net kartais prieštaringa nuomonė. Tai yra turbūt dėl to, kad tinklaraščius rašo protingi ir turintys ką pasakyti žmonės, o jų liečiamos temos beveik visada yra tos, kurias jie gerai žino: dizaineriai rašo apie dizainą, programuotojai apie programavimą, o alytiškis apie Alytų.

Turbūt vertėtų užbaigti tuo, kad psichologai pažymi, jog daugiausiai mokyklose triukšmauja tie, kurie yra morališkai silpni ar tiesiog jaučia dėmesio trūkumą. Tai ne visais atvejais yra tiesa, tačiau tikriausiai verta konstatuoti, kad beveik visi tie, kurie aktyviai kitiems kažką aiškina, nors patys nieko nežino, nori paslėpti savo kvailumą nežinojimą. Galbūt paprastų žmonių ar kitų sričių specialistų akyse jūs atrodote protingas, tačiau taip nebūtinai yra ir prašau, nerėkite. Geros dienos.

Sekmadienį rašiau apie bendruomenes ir apie tai, kaip žmonės kartu sugeba nuversti kalnus. Akivaizdu, kad žmones link tikslo stumia kažkokia jėga, kažkas tokio, kas yra stipresnis už visas kylančias problemas. Tai - idėja. Kai kas idėjas bando pavogti iš kitų, tačiau šį kartą aš kalbėsiu ne apie pačias idėjas, o apie tai, kaip jos valdo žmones ir kodėl žmonės ne visada dirba dėl pinigų.

Pradėkime nuo tų pačių bendruomenių. Prisiminus jau anksčiau aprašytą kūrėjų bendruomenę ŽaliaŽolė.lt, nesunku pastebėti, kad pagrindinis veiksnys jos susikūrime ir gyvavime yra idėja. Šio projekto idėja buvo sukurti geresnę kūrybos erdvę lietuviams ir jau daugiau kaip tris metus šio projekto dalyviai dirba vien jos vedami. Projektas niekada neturėjo rėmėjų, jis niekada neturėjo pajamų ir tuo labiau nenešė jo prižiūrėtojams pelno. Aš atlikdamas programavimo darbus už tai gaudavau atlygį, tačiau ilgainiui supratau, kad jį imti nėra teisinga - iš kokių lėšų man turi būti mokamas atlyginimas, jei projektas neneša pelno?

Kaip dažnas internetinis projektas, ŽaliaŽolė.lt turi moderatorius, žmones, kurie prižiūri svetainę. Nors per visą gyvavimo laikotarpį jų pasikeitė ne viena dešimtis, tačiau yra išlikę ir tokių, kurie prie projekto dirba jau nuo pat jo įsikūrimo dienos. Galbūt kažkam toks darbas atrodo nelogiškas ir bergždžias, bet jis puikiai pagrindžia darbo vardan idėjos modelį. Moderatoriai negauna jokio atlyginimo, jiems dažnai net ne visi pasako ačiū, tačiau jie labai nuoširdžiai ir atkakliai dirba ir nesibodi skirti net keletą valandų per dieną - žmonės tiesiog dirba ne dėl to, kad tai jiems tai neštų pajamas, nes beveik visi ir taip turi pastovius darbus.

Daugelis mano amžiaus jaunuolių mokosi programuoti įvairiausiomis kalbomis, tačiau tik labai retas iš jų sugeba kažką doro suprogramuoti. Pavyzdžiui jei mokaisi PHP programavimo kalbą (mano atveju), tai tavo pagrindinė darbo sritis bus WEB projektų kūrimas. Labai daug dalykų galima išbandyti savo kompiuteryje adresu http://localhost/, bet mano manymu tik sukūrus keletą veikiančių ir būtinai viešų svetainių galima tikrai išmokti programuoti. Kažkas pradeda kurti beverčius ir beprasmius tinklalapius, o aš nusprendžiau, kad geriausias būdas išmokti gerai programuoti yra realių užsakymų vykdymas.

Savo programuotojo darbą aš irgi galėčiau pavadinti darbu vardan idėjos. Neretai manęs žmonės pradėjo klausinėti kodėl aš dirbu ir ar man ne gaila tiek daug savo laisvalaikio skirti darbui. Atsakymas vienas ir labai paprastas - dirbu, nes man tiesiog patinka kurti ir prižiūrėti projektus. Be abejo aš už darbą gaunu pinigus, tačiau dirbu ne dėl pinigų - nesu nei išrankus nei reiklus, kad man jų reikėtų daug, todėl kol kas visiškai pakanka to, ką gaunu gyvendamas su tėvais. Iš pradžių tikrai kūriau vien tik tam, kad įgaučiau patirties ir pažinčių, tačiau dabar jau dirbu beveik vien dėl malonumo ir tik ten, kur darbo tikslas yra iššauktas idėjos.

Daugelis gali nesutikti ir teigti, kad ne visada idėjos yra svarbios ir kartais tiesiog užtenka elementaraus galutinio produkto, tačiau juk tiek daug tūkstančių garsių ir sėkmingų projektų yra kilę iš idėjos. Tarkime programavimo srityje galima teigti, kad tau nereikia galvoti apie kažką daugiau ir užtenka tiesiog kasdien atidirbti savo valandas, bet juk tokiu atveju per visą gyvenimą nieko įdomaus ir nenuveiksi (tikriausiai). Aš manau, kad jei bent keletą minučių kasdien skirtum pagalvoti apie tai, ką galėtum padaryti kitaip, tai tikrai nesunkiai surastum idėją, kurią norėtum įgyvendinti. Galbūt čia idėja susilies su svajone, tačiau juk kartais taip gera svajoti…

Verslo įkūrimą tikrai galėčiau pavadinti avantiūra. Ir toliau būčiau lankęs pamokas, karts nuo karto atlikęs keletą mažyčių darbelių, tačiau tik pradėjęs dirbti savo pačio įmonėje supratau ką reiškia gyventi įdomiai ir svarbiausia - dirbti taip, kaip dar niekada neteko. Verslo įkūrimas mano gyvenime tikrai padarė didžiulį persilaužimą ir kuo daugiau susitinku su verslu užsiimančiais žmonėmis, tuo labiau įsitikinu, kad labai dažnas verslininkas verslą kuria vedamas idėjos (iki kažkurio pelno milijono). Nors kol kas verslas dar jokių apčiuopiamų rezultatų neatnešė, bet juk tai darbas vardan idėjos.

Šiuolaikiniame pasaulyje tokie dalykai kaip idėja ar mintis dažnai nustumiami į šoną, nes žmonės reikalauja galutinių produktų ir dirba visiškai nemotyvuojami bei monotoniškai. Nemanau, kad visiems dabar reikia mesti savo darbus ir atsiduoti savo idėjų įgyvendinimui, tačiau tikrai tikiu, kad savo idėjas reikia bent pabandyti įgyvendinti (Tomas Edisonas lemputę išrado po dešimčių tūkstančių nesėkmingų bandymų). Gražu, kai gali sau leisti dirbti vardan idėjos.

Savo tinklaraščio straipsnio spektrą praplėsiu ir įrangos apžvalgomis, nes dėka tokių įmonių kaip Bitė blogeriai gauna šansą išbandyti įvairiausias naujoves ir vieni pirmųjų suformuoti nuomonę apie juos žiniasklaidoje internete. Pirmasis įrenginys pasiekęs mano rankas - BlackBerry Curve 8320 išmanusis telefonas. Su šiuo įrenginiu bendrausiu iki balandžio pabaigos, o visas įspūdžiais pasidalinsiu su jumis - tinklaraštį rašau ne dėl pragyvenimo, todėl tikrai nerašysiu užsakomųjų straipsnių ir čia bus talpinamas tik subjektyvus mano potyris.

Dydis nustebino, nes nuotraukose jis atrodo gana didelis ir panašus į delninį kompiuterį. Ištraukęs jį iš dėžutės likau priblokštas jo mažumo - telefonas vos kiek didesnis už standartinį mobilųjį telefoną, be to yra labai plonas ir lengvas (111 g). Be to, telefono šonai padengti kieta guma, todėl šis gana mažas įrenginys puikiai „guli“ delne ir juo puikiausiai galima dirbti viena ranka. Komplekte pateikiamas ir tvirtas odinis dėklas, todėl galite visai nepergyventi dėl ekrano ar korpuso subraižymo.

Klaviatūra padaryta gana apgalvotai, nors klavišai galėtų būti ir didesni. Kadangi klaviatūra yra QWERTY tipo, tai vienoje mygtukų eilėje sutalpinti net 10 klavišų, kurie yra tikrai smulkūs. Tačiau su klaviatūra dirbti patogu - įpratus, klavišai lengvai jaučiami piršto pagalvėle ir juos spaudžiant klaidų nepasitaiko (daugelis galvoja, kad maži klavišai neleidžia patogiai dirbti). Dirbant tamsesnėje aplinkoje visa klaviatūra automatiškai apšviečiama, todėl šiuo įrenginiu galima naudotis visose aplinkose.

Valdymas sukoncentruotas ties „rutuliuku“. Daugelis mobiliųjų telefonų turi keturių krypčių svirtelę (angl. joystick), o BlackBerry turi tiesiog rutuliuką, kurio veikimo principas panašus kaip senesnių kompiuterinių pelių. Rutuliukias neribotai sukiojasi į visas puses, o jį paspaudus įvykdomas pasirinktas veiksmas. Po kelių bandymų jaučiasi, kad toks sprendimas yra tikrai patogesnis už mums įprastą svirtelę - įpratus juo dirbama žymiai tiksliau, nes po ekraną judama tik tiek, kiek judinamas pirštas, kai svirtelę nusvėrus žemyn vaizdas be galo stumiamas į apačią.

Ekranas didelis ir kokybiškas. Kadangi telefonas turi ir GPS imtuvą bei integruotą kamerą, tai ekrano kokybė tikrai svarbi, nes kitu atveju darbas su grafiniais duomenimis taptų problematiškas. Ekrano šviesumo pakanka darbui lauke, jis patogus skaityti net važiuojant automobiliu - telefonas dinamiškai keičia ekrano šviesumą atsižvelgdamas į aplinkos apšviestumą.

Pašto funkcija tikrai apgalvota ir pilnai integruota į telefoną. Pirmą kartą įjungus telefoną užtenka pasinaudoti konfigūravimo vedliu ir paštas jau paruoštas darbui. Nors naudojuosi Google Apps pagrindu veikiančiu paštu, kurio pašto serveris skiriasi nuo pašto domeno, tačiau man užteko įvesti tik elektroninio pašto adresą bei slaptažodį, o viskuo kitu pasirūpino Bitės(?) serveriai. Labiausiai man nepatiko tai, kad laiškai rodomi tik teksto režimu, taigi ne visi laiškai matomi patogiau, be to, kartais laiškai atsiunčiami be lietuviškų simbolių.

Papildomų programų gausa tikrai sužavėjo: Google Talk, Yahoo Messenger, žemėlapiai, media grotuvas ir t.t. (tokių funkcijų kaip kalendorius, žadintuvas, užrašinė ir pan. net neminiu). Mano telefone nuolatos veikia Google Talk, todėl dabar aš tapau dar lengviau pasiekiamas ir trumpais dialogais su kolegomis galiu apsikeisti beveik bet kada. Kadangi su telefonu pridėtos ir ausinės tai nieko nelaukęs išbandžiau ir media grotuvą. Jis nepasižymi jokiomis įspūdingomis funkcijomis, tačiau kaip ir kiekviena BlackBerry programa gali veikti foniniu režimu, todėl besiklausant muzikos galiu lengvai naudotis telefonu.

Kaina tikrai nenudžiugino, nes pats paprasčiausias planas kainuoja 100 Lt per mėnesį, be to į šią kaina neįskaičiuota pokalbių ir trumpųjų žinučių kaina, todėl išlaidos mėnesiniam mokesčiui gali nesunkiai siekti 150 Lt (telefonas Bitės salone kainuoja 1399 Lt). Vieniems tai gali pasirodyti įkandama kaina, tačiau mano manymu tokias lėšas telefonui gali skirti tik verslininkai, nes kitiems labai abejoju ar atsipirks 100 Lt išleidžiamas el. pašto patogumams.

Apibrėžiant viską, ką pavyko patirti naudojant šį telefoną, - šis BlackBerry modelis tikrai puikiai dirba kasdieniniam darbui, neužima daug vietos kišenėje (man maloniausiai guli vidinėje švarko kišenėje) ir turi be galo daug papildomų funkcijų įvairioms gyvenimo situacijoms, tačiau jo kaina tikrai nežavi. Daugiau pastebėjimų skaitykite tolesniuose įrašuose, nes šiame pateikiau tik tai, ką spėjau pastebėti per pirmąją naudojimo dieną - pabandysiu atrasti rimtų šio telefonų trūkumų, duosiu šį telefoną įvertinti draugams ir atsakysiu į klausimą “Ar pirkčiau sau BlackBerry?”.

Internetą daro žmonės, todėl jame atsitinka įvairiausių nutikimų. Google.com, amazon.com, flickr.com sėkmės istorijos yra tikrai įdomios ir daugeliui žinomos, tačiau kaip su Lietuvos svetainėmis? Aš nesu skaitęs nei vienos ir kažkodėl abejoju ar daug galima tokių rasti, todėl nusprendžiau pasidalinti svetainės eKūryba.com įsikūrimo, gyvavimo ir „kariavimo“ istorija. Niekas nesumeluota, turbūt dar daugeliui negirdėta ir išsamu - gero skaitymo!

Du faktai

2001 metais Lietuvoje įsikūrė pirmoji kūrybos svetainė skirta rašantiems ir kūryba besidomintiems žmonėms - rašyk.lt. Svetainės įkūrėju laikomas Vidmantas Nuolaida.

Internete visada buvo ir bus žmonės, kurie mano, kad gali padaryti geriau ir patraukliau vartotojui, todėl 2005 metais duris atveria antroji kūrybos svetainė - eKūryba.com.

Pradžia

Viskas būtų gerai, jei eKūryba nebūtų gimusi iš pykčio ar net pagiežos. Esminis asmuo šioje melodramoje - Ixaon. Taip, tai tas žmogus kuris sugalvojo įkurti eKūrybą, kaip “laisvą, demokratišką ir t.t.” svetainę, kuri būtų geresnė nei rašyk.lt. Ixaon buvo įžeistas rašyk.lt tvarkos, svetainės funkcionalumo ir požiūrio į kūrėjus, todėl nusprendė, kad jo ideologija daugeliui pasirodys priimtinesnė. Viskas būtų gerai, jei Ixaon būtų mokėjęs programuoti, tačiau jis to nemokėjo ir 2004 metais aš buvau pasamdymas sukurti pirmąją eKūrybos versiją. Veiksmas vyko 2004 metų pabaigoje, kai man tebuvo vos 15 metų, o aš tada dar visiškai nemokėjau programuoti - atsitiktinumas, kad aš buvau pasamdytas.

Kaip aš suprogramavau eKūrybą istorija nutyli, tačiau naujasis projektas sėkmingai startavo ir kova dėl šlovės su rašyk.lt prasidėjo. Nebūtų menininkai keisti žmonės, jei neprisigalvotų visokiausių „nesąmonių“ - eKūryba ir rašyk.lt kovojo žodžiais, o ne darbais. eKūrybos nariai „varė“ ant rašyk.lt, rašyk.lt neliko skolingi - tokie žaidimai vyksta jau 3 metus. Nesunku atspėti, kad projektas kuriamas visiškai svetainių kūrime nenusimanančių žmonių veikė labai prastai ir tikslas būti geriausiais taip ir niekada nebuvo ranka pasiekiamas - daug buvo šnekų, bet darbų taip ir nesimatė.

Ponas Vidmantas

Didžiausias eKūrybos priešas visada buvo, yra ir bus Vidmantas aka nuo. Įdomu yra tai, kad Vidmantas iš esmės nieko blogo nedarė: kartkartėmis savo tinklaraštyje pacituodavo keletą Ixaon minčių, užsiregistruodavo eKūryboje, kur buvo iš kart blokuojamas, ir pan. Tačiau Ixaon kaip tikras diktatorius gerai visiems eKūrybos nariams įskiepijo - Vidmantas yra blogis, prieš jį reikia kovoti. „Kova“ prieš Vidmantą buvo įsivaizduojama kaip kova prieš rašyk.lt, todėl kiekvienas Vidmanto veiksmas buvo sekamas, analizuojamas ir apsvarstomas - Ixaon sugebėjo Vidmantą padaryti eKūrybos priešu.

Nors aš jau nebeesu eKūrybos narys, tačiau net neabejoju, kad iki šiol šie žmonės Vidmantą laiko didžiausiu blogiu ir visais įmanomais būdais bando aplenkti rašyk.lt. Rašyk.lt atsiradus vartotojų apklausoms (balsavimams) eKūrybiečiai pradėjo rašyk.lt kaltinti „plagijavimu“ ir be galo didžiavosi, kad jie pirmieji panaudojo apklausų funkciją. Iš dalies negražu iš mano pusės atvirai juoktis iš eKūrybos, nes daugybę metų mes dirbome kartu, tačiau pats faktas, kad didžioji dalis žmonių net nebuvo matę Vidmanto ir vis kažką kūrė, parodo kokia apgailėtina ši kova tarp svetainių.

Ixaon už borto

Turbūt verta paminėti ir keletą absurdiškų istorijos momentų. Turbūt svarbiausias - Ixaon išmetimas iš eKūrybos jau be pradedančio skęsti laivo. Skęsti eKūryba pradėjo dėl to, kad Ixaon vis stipriau ir ryškiau imdavosi diktatoriaus vaidmens - vartotojų blokavimai be aiškios priežasties, cenzūra ir t.t. Prieš metus visą administraciją taip supykdė Ixaon veiksmai ir požiūris į svetainę, kad sukaupę visas jėgas jie išdrįso užblokuoti idėjinį eKūrybos vadą. Deja, Ixaon nesutiko keletą mėnesių pailsėti nuo eKūrybos ir pareikalavo būti ištrintas iš eKūrybos. Moderatoriai jo norą išpildė ir eKūryba liko be seno-gero vado, tačiau čia linksmybės tik prasideda.

Likę be Ixaon eKūrybiečiai pradėjo bijoti teismų(!!!) ir Ixaon pykčio protrūkių (Ixaon: „Tikiuosi, turite gerus advokatus ir dar geresnę asmens apsaugą.“), todėl buvo nuspręsta, kad eKūrybos vardo reikia atsisakyti ir taip nubraukti visus saitus su Ixaon. 2007 metų balandžio mėnesį eKūryba tapo ŽaliaŽolė.lt. Pavadinimo prasmės šį kartą neanalizuosiu, tačiau tada dėl jo kilo viena didžiausių nepasitenkinimo bangų, kuri turbūt tęsiasi iki šiol. Ixaon tikriausiai tyliai verkė, todėl pareikalavo gražinti jo „projektą“ teisėtam savininkui - jam, o jo laiškas atrodė taip (kalba netaisyta):

Krasutymasis - neracionalus ir niekam nenaudingas. Man nereikia tuščio hostingo ir vardo, autoriams nereikia migracijų ir visiems kartu nereikia dubliavimo bei potencialios trinties “ach tai jūs iš mūsų nukopijavote”. Toks mano požiūris.

Mano nuomone, įmanomi du sprendimo variantai:

Pirmas variantas: domeno valdymo duomenys po kurio laiko perduodami Juozui. Formaliai jį valdyt gali bet kas, realiai Juozas turės prisijungimą.

Sąlygos labai paprastos: aš grįžtu į ekurybą diktatoriaus teisėmis. Tai yra - man atstatomos visos teisės ir privilegijos, kurios buvo iki “atostogų”. neriboti įgaliojimai man suteikiami 8 metams, po to lai autoriai sprendžia ar aš vertas jų pasitikėjimo, ar ne. Jeigu ne -susikrausiu daiktus ir išeisiu. Antra sąlyga - aurimo, melisos, ramunės, trumpų_kojų pasitraukimas iš svetainės. Su šiais piliečiais bendro darbo vistiek nebus: nei jie galės su manim dirbti, anei aš su jais.

Antras variantas: domeno valdymo duomenys perduodami Juozui mainais į tam tikrą materialinę kompensaciją. Domeno “ekuryba.com” rinkos kaina - mažiausia, kaip mane patikino žinantys žmonės - yra 10.000 litų.

Sąlygos labai paprastos: sumokate pinigus, perrašau bet kam (tam, ką nurodysite) domeną ir po 2 mėnesių domenas Jūsų. Darot ką norit.

Aišku, įmanomas ir variantas Nr.3 - totalinis apsipykimas, migravimas ir visiška makalybė, bet jis niekam nereikalingas ir maža to - žalingas visiems be išimties.

Dėl tų dviejų mėnesių - galiu klysti, tačiau berods, domeno perdavimass tiek trunka. Jei ne -sorry, tikrai nesu suinteresuotas meluoti.

Tokie mano pasiūlymai. Jei yra realus noras derėtis - galima derėtis. Jei iš ramunių-melisų-aurimų pusės yra noras nusileisti - ir aš galiu nusileisti. Tačiau tam reikia noro su manimi derėtis kaip lygus su lygiu, nevartojant ultimatumų.

Renesansas

Žinoma, niekas su Ixaon nesiderėjo ir nieko jam negražino, tačiau eKūrybos domenas buvo paliktas likimo valiai ir dabar jis priklauso velniai žino kam. ŽaliaŽolė.lt pradėjo stipriai stengtis susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą ir toliau tęsti kovą su amžinu priešu - rašyk.lt. Atsinaujino dizainas, svetainės šūkiai, komanda ir t.t. - projektas ir vėl įgavo pagreitį, administracija ir vėl jautė malonumą dirbti ir projektas toliau sėkmingai tęsė savo veiklą.

Sekantis žingsnis buvo veiklos įteisinimas ir asociacijos įkūrimas (rašyk.lt - KitoKs). Nors nepelno siekianti asociacija buvo bandoma suformuoti dar Ixaon laikas, tačiau dėl Ixaon neveiksnumo ji taip niekad ir nepasirodė. Pasikeitus valdžiai žmonės rimtai pradėjo rūpintis asociacijos reikalais ir neilgai trukus buvo įkurta Vėjuotų kūrybos draugija. Nebūtų menininkai, jei nesugebėtų sukelti problemų paprasčiausiose vietose - valdžia susipyko ir asociacija atsiskyrė nuo svetainės. Praėjus kuriam laikui nauja asociacija visgi buvo įkurta ir dabar sėkmingai gyvuoja.

Išvados

Nežinau ar ką praleidau, bet tokia yra 3 metų trukmės eKūrybos istorija su pačiais įdomiausias faktais. Dirbti prie internetinio projekto kartu su menininkais yra nepakartojamas pojūtis ir patirtis, nes elementarūs dalykai virsta problemomis, o pykčiai tarp žmonių tampa kasdieniniu reiškiniu. Turbūt vos vienas kitas iš jūsų esate girdėjęs apie šias svetaines ir tuo labiau - apie jų santykius. Tikiuosi jums patiko, bet ar esate girdėję panašių istorijų Lietuvoje?

1. Neišbaigta funkcija - niekinė funkcija, tam priklauso ir 7-a taisyklė
2. Jums to nereikia todėl, kad tai jūs matėte konkurentų svetainėje, tuo taip pat įsitikinsite 10-oje taisyklėje
3. Turinio valdymo sistema galite naudotis! Svetainė nebūtinai turi būti neatnaujinama mėnesį ar ilgiau, geriau mažiau, bet veikiančio (1 - taisyklė)
4. Svetainė - ne tik kodas ir dizainas, bet ir turinys, todėl 2-oje taisyklėje minimi priedai jums tikrai nėra svarbūs
5. Jums nereikia svetainės vien tik dėl to, kad „visi jas turi“ - svetainė turi turėti tikslinė auditoriją ir tikslą, o svarbiausia - 4 taisyklė
6. Geriau sumokėkite tiems, kas žino kas kur ir kaip, nes „skūpas moka du kartus“ (liaudiška patarlė), žinoma nepamirškite ir 3-os taisyklės
7. Reklamos kiekis nelygus nešamam pelnui, jis gali būti pasiekiamas ir kitaip, taigi dar kartą įvertinkite 5-ą taisyklę
8. Google neranda jūsų svetainės ne dėl to, kad blogi programuotojai, o dėl to, kad ji niekam nežinoma, neįdomi ir t.t., be to ir čia 4-a taisyklė labai daug ką nulemia
9. beta žodelis prie logotipo nesuteikia jums teisės palikti klaidas, taip pat ir 1-oji taisyklė čia vėlgi svarbi
10. Svetainės neturi rėmų - atraskite ką nors savo, bet nepamirškite 6-osios taisyklės

Manau pats laikas išbandyti kažką naujo ir nematyto - šiam blogui pabandysiu suteikti daugiau dinamiškumo vis įvairesnėmis formomis ir straipsnių pateikimo būdais. Įvertinkite!