Juozo Kaziukėno blogas

Visai neseniai Gytis tinklaraštyje „Žmogus turintis ką pasakyti“ pristatė savo mintis apie knygų skaitymą. Svarbiausias jo rašinio sakinys man pasirodė šis - “Jei žmogus nenori, tai ir neskaito”. Šiandien jums papasakosiu ne tik apie knygų skaitymą, tačiau ir mano požiūrį į lietuvių kalbą kaip pamoką ir kodėl aš esu jos didžiausias „priešas“ - turbūt ne veltui rašau apie matematiką ar programavimą.

Vis dar mokausi mokykloje, tačiau jau nebe pamenu kada paskutinį kartą skaičiau knygą - turbūt vėliausiai prieš keletą mėnesių. Parašęs šį sakinį jaučiuosi šiek tiek kvailai, nes netgi pats žinau, kad knygos yra geras dalykas ir jų skaitymas labai praturtina žmogaus mintis. Tačiau tam yra šioks toks paaiškinimas. Kas su manimi mokosi mokykloje, be abejo žino, kad man lietuvių kalba yra „priešas numeris vienas“. Vien jau faktas, kad anglų kalbos bandomąjį egzaminą parašiau žymiai geriau nei lietuvių, tik įrodo, kad lietuvių kalba tikrai nėra mano mėgstamiausia pamoka. Nekartą lietuvių kalbos pamokas praleisdavome valgykloje su draugais, nes iš esmės bet kokia kita veikla man atrodo žymiai įdomesnė nei lietuvių kalbos pamokos. Net ir tada, kai nueinu į pamoką, tai atsėdžiu iškenčiu tas 45 min. ir nuskambėjus skambučiui pajaučiu didelį palengvėjimą. Realinis profilis pasirinktas 11-oje klasėje labai puikiai apibūdina mano požiūrį į lietuvių kalbą.

Lietuvių kalbos pamokoms dažniausiai kas savaitę reikia perskaityti bent po vieną knygą, bet tai pas mus daro labai retas. Žinoma, mokausi ne gimnazijoje ar prestižinėje mokykloje tai tikriausiai ir žmonių poreikiai yra visai kitokie, tačiau mes visi labai šauniai išsisukame ir be knygų skaitymo. Labai dažnoje situacijoje nuomonę apie knygą galima susidaryti jau per pirmą jos nagrinėjimo valandą, nes beveik visada knyga turi tik keletą mokykliniam lygiui svarbių bruožų, o norint juos atrasti visiškai nebūtina skaityti visos knygos. Kartais būna riesta, nes neperskaičius knygos dorai dalyvauti jos nagrinėjimo diskusijoje būna sudėtinga, tačiau kadangi šansas, kad tave pakvies, yra lygus 1/N, kur N - mokinių skaičius klasėje, tai net ir neskaičius knygos galima labai paprastai išvengti dvejeto. Galima būtų bijoti artėjančio lietuvių kalbos brandos egzamino, tačiau realiai nelabai matau priežastis nervintis - rašant rašinį užtenka remtis vos vienu lietuvių rašytoju, todėl visiškai nebijau pritrūkti argumentų.

Įdomiausia yra tai, kad yra du projektai, kurie mano situacija daro logiškai nesuvokiama. Pirmasis - tai ŽaliaŽolė.lt (rašyk.lt mažesnė versija, tačiau vien jau šių projektų santykiai verti atskiro įrašo). Nevertinsiu šio projekto gerumo ir prasmės, nes jau praėjo kelios savaitės nuo to, kai aš suradau mane pavaduojantį sistemos administratorių. Šis projektas įdomus tuo, kad jo veikla yra sukoncentruota ties savo kūrybos dalinimusi ir kitų kūrybos vertinimu. Man jau kuris laikas galvoje kirbėjo klausimas „Ką aš čia veikiu?“, tačiau padoraus atsakymo taip ir neradau - poezijos niekada gyvenime nerašiau, kitų kūrinių neskaitau, o lietuvių kalbos pamokas praleidžiu labai dažnai. Keletą kartų esu dalyvavęs šio projekto rengiamuose poezijos skaitymuose, knygų pristatymuose, bet taip ir nesupratau ką aš ten veikiu. Turbūt nesunku atspėti, kad tarp menininkų iškentęs daugiau nei 3 metus šiandien aš ten jau net nebekišu nosies.

Kelių savaičių bėgyje atidarome savo knygyną ir aš iš dalies tampu knygų prekeiviu. Nelogiškumo viršūnė, nes koks iš manęs knygų pardavėjas, kuris pats neskaito knygų (skaityti čia). Labai gerai, kad mūsų įmonėje dirba net 4 knygomis labai besidomintys žmonės, tai mano neišmanymas nelabai kam ir betrukdo, tačiau pats faktas, kad užsiimu tokia veikla atrodo gana įdomiai. Ne taip, kaip su ŽaliaŽolė.lt projektu, kuriamo knygyno mesti niekada neplanuoju, nes tai bus toks projektas, kuris labai tikėtina, kad paklos pamatus mano finansiniam stabilumui. Visiems skaitytojams norėčiau dar ir pareklamuoti šį jau greitai pasirodantį projektą - knygos geriausiomis kainomis, labai didelis pasirinkimas, papildomos funkcijos ir t.t. Nemoku rašyti agitacijų ar propagandinio tipo rašinėlių, todėl labai daug ir neišsiplėsiu, bet faktas tas, kad tai bus tikrai labai geras knygynas. (Ne, aš nuolaidų neteikiu)

Viską tenka užbaigti tuo, kad viena iš tinklaraščio rašymo priežasčių buvo noras išmokti rašyti geriau, sklandžiau ir vaizdingiau. Rezultatai kol kas vargiai jaučiami, bet aš pats jaučiu, kad rašydamas rašinį aš jaučiuosi žymiai stipriau ir reikalaujama 500 žodžių riba jau gana lengvai pasiekiama. Galbūt pasirinktas straipsnio pavadinimas atrodo šiek tiek per drastiškas, bet nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jei kas nors man duotų pasirinkimą, tai jau seniai nelankyčiau lietuvių kalbos pamokų. Degraduočiau greičiau nei reikėtų, bet galėčiau laiką skirti tam, kas mane domina. Kokių pamokų jūs vengiate/vengėte?

Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.