Menas

Vakarykštis mano įrašas sulaukė labai įdomios reakcijos, nes turbūt dauguma teigė, jog ne algoritmų žinojimas padaro žmogų geru programuotoju. Žinoma, programuotojas turi turėti ir kitų savybių, tačiau jei iš tikrųjų jūsų nedomina įvairūs algoritmai, tai nemanau, kad jūs esate geras programuotojas. Galiu klysti, bet netikiu, kad baigti projektą laiku jums yra įdomiau, nei atlikti įdomią užduotį, kuri pareikalautų kažko nestandartinio ar puikių matematinių algoritmų. Taip, tarnaujame klientams, tačiau kol aš oficialiai nedirbu, tol galiu sau leisti svajoti apie darbą, kuriame atsiskleistų mano požiūris į programavimą, kaip sritį, kurioje svarbiausias improvizavimas ir noras viską atlikti kuo geriau (ne greičiau). Pabandykime dar kartą panaršyti programuotojų daržą.

Pirmiausia, gerais programuotojais gimstama - tą patį sakė ir asterisk. Kadangi programuoju nuo 12-13 metų, tai laikau save gimusiu programuoti. Nesakau, kad gyvenime daugiau niekuo nesidomiu, tačiau ši sritis mane labiausiai traukia. O problema yra tame, kad visi tie, kurie programuoja vien tik dėl darbo ar pasirinko informatiką, nes niekas kitas netiko, programavimu iš tikrųjų nesidomi. Taip, jūs galite rašyti veikiančias programas, tačiau ar jūs jausite malonumą programuodami? Labai abejoju, nes programavimas juk kaip menas - programuotojai turi kurti, improvizuoti ir surasti savo stilių. Svarbiausia, kad programavimas yra tokia sritis, kurioje reikia labai daug mokytis ir kartu atlikti daug praktinių užduočių, kad jūsų programos iš tiesų būtų geros. Žinoma, programuotojas turi pats mokėti kurti algoritmus ir konkrečius sprendimus, tačiau jau ko ko, bet mano minėtų Dijkstros, Primos ar Floyd-Warshall algoritmų tiesiog negalima nežinoti (nebūtina naudoti). Galite būti labai šaunus programuotojas, tačiau jei jūs domitės tik konkrečios programavimo kalbos konkrečiais aspektais, tai jūs esate labai toli nuo programavimo meno. Labai gerai atsimenu švedų gitaristo Yngwie Malmsteen žodžius, kad norint būti geru gitaristu (dar vienas mano pomėgis) reikia klausytis daug ir įvairios muzikos (pvz.: simfoninės), o ne vien didžiųjų gitaristų. Be abejo, jūs galėtume domėtis kitomis programavimo kalbomis ar pan., tačiau juk tai iš esmės nieko nepakeis - vis tiek jūs kažkada turėsite apsistoti ties viena kalba. Mano manymu, teorinių žinių gilinimas, domėjimasis įvairiomis teorijomis ir būdais programuoti geriau yra tiesiog puikus būdas stiprinti programuotojo įgūdžius, net neskaitant to, kad geras programuotojas ir taip turėtų labai domėtis IT sritimi.

Šiandien taip pat gavau ir nebepirmą darbo pasiūlymą. Kadangi laiško autorius Vladas Sapranavičius paprašė pasiūlyti darbą ir kitiems PHP programuotojams, tai jei susidomėjote ar neturite darbo - rašykite tiesiai jiems. Tačiau šį pasiūlymą miniu ne dėl to - apie jį užsiminiau dėl to, kad šiek tiek keista būti kviečiamam dirbti dar nebaigus mokyklos (o dar sako Lietuvoje sunku darbą susirasti). Nejaugi trūksta darbo jėgos, kad kviečiami dirbti mokiniai? :) Blogiausia, kad darbo pasiūlyme nurodytas atlygis, mano manymu, visiškai neatitinka surašytų reikalavimų ir galimybių, todėl labai abejoju, kad priimčiau jį jei net ir turėčiau laiko darbui. Be to, toks darbas tikriausiai būtų be galo nuobodus ir jame dingtų visas programavimo įdomumas, nes reikėtų tik vieną po kitos štampuoti svetaines, o tai labai retai būna įdomu. Žinoma, pradžiai toks darbas yra tikrai geras, nes įgaučiau darbo įmonėje patirties, tačiau nemanau, kad jame būtų galima išsilaikyti ilgesniam laikui - ten tiesiog nebūtų ką veikti. Galbūt labai daug noriu, tačiau nematau prasmės eiti dirbti į darbą, kuris ilgainiui pavirs nuobodžia rutina - tikrai įmanoma susirasti tokią vietą, kurioje iššūkiai ir sprendimų ieškojimas lydėtų kiekvieną darbo dieną. Juk programavimas tai menas ir improvizacija ir darbdavys neturėtų „užšaldyti“ darbuotojo tobulėjimo skirdamas iššūkių nereikalaujančius darbus. Čia ir vėl galiu prisiminti jau ne kartą minėtuosius algoritmus ir teorijas, juk tai vienas iš tų dalykų, kuris programavimui suteikia subjektyvaus grožio ir įdomumo, nes juk ne veltui didūs matematikai ir informatikai juos sukūrė - jie ne tik tiesiog veikia sparčiausiai konkrečioje situacijoje, bet ir parodo, kad programavime reikia matematikos žinių (kurių ne vienas norėtų atsisakyti). Galbūt jums jie nepatinka, galbūt jums atsibodo teorija, tačiau aš mielai juos naudosiu tik pasitaikius progai, nes nematau prasmės išradinėti dviračio iš naujo ir rašyti kodą, kuris tik veiktų.

Asterisk, savo straipsnyje minėjo, kad geri programuotojai jaučia aistrą programavimui - aš ją taip pat jaučiu. Nežinau ar universitetas pakeis mano požiūrį į programavimą, bet kol kas man programavimas yra daugiau nei darbas. Man visiškai nesvarbi projekto kaina ir vertė - svarbu, kad jis būtų įdomus, nes kasdien 8 valandas „kurti“ reprezentacines svetaines net už didelius pinigus vargu ar sutikčiau. Sakykite ką tik norite, bet man tiesiog įdomu gilinti žinias teoriniame lygmenyje ir analizuojant mokslininkų sukurtas teorijas, nes tai suteikia įkvėpimo pačiam rašyti tvarkingą ir svarbiausia gerą kodą. Galbūt jūs nusivylę gyvenimu ir pykstate už tokius lengvabūdiškus „bedarbio“ pasamprotavimus, bet argi jums patinka programuoti vien tik, kad suspėtumėte baigti projektą laiku? Gero savaitgalio!

RSS Patiko ką perskaitei? Užsiprenumeruok RSS srautą ir visada gauk mano naujausius įrašus pats pirmas! Tai ne tik, kad yra be galo patogu, tačiau ir leis tau nepraleisti nei vieno mano įrašo. Jei kiltų problemų - rašyk.

--!>